Vókiečių nacionãlinė liáudies pártija (Deutschnationale Volkspartei), Vokietijos politinė partija, veikusi 1918–33.
Įkurta 1918 susivienijus Vokietijos konservatorių partijai (veikė 1848–1918) ir Vokiečių imperijos partijos (veikė 1866–1918) nariams. 1918–24 partijos vadovas buvo Oskaras Hergtas, 1924–26 – Johannas Winckleris, 1926–28 – Kuno von Westarpas, 1928–33 – Alfredas Hugenbergas.
Nacionalistinės, konservatyvios, antisemitinės pakraipos. Atstovavo žemvaldžių, pramonininkų, monarchistų, nacionalistų interesams. Iš pradžių siekė atkurti monarchiją, buvo prieš Weimaro respubliką ir Versalio taikos sutartį, vėliau rėmė autoritarinį valdymą; dėl to ilgai buvo opozicijoje.
Bendradarbiavo su Nacionalsocialistų partija ir Vokiečių liaudies partija. 3 dešimtmečio pabaigoje pradėjo prarasti populiarumą (per 1924 Reichstago rinkimus už ją balsavo 21 %, per 1928 – 14 % rinkėjų), nes visuomenės žemutiniai sluoksniai ėmė labiau orientuotis į populistiškesnę ir mažiau aristokratinę Nacionalsocialistų partiją. 1931, siekdama sustiprinti įtaką ir kontroliuoti Nacionalsocialistų partiją, Vokiečių nacionalinė liaudies partija sudarė su ja sąjungą, bet tai nepadėjo; per šią sąjungą tik Nacionalsocialistų partija įgijo daugiau respektabilumo. 1933 Reichstage balsavo už įstatymų leidybos teisės suteikimą A. Hitlerio vyriausybei ir nutraukė veiklą.
1962 atkurta, bet 1964 įsiliejo į Vokietijos nacionalinę demokratinę partiją.