Vokietjos 1848–1849 revoliùcija, kai kurių Vokietijos valstybių gyventojų (daugiausia miestiečių) ginkluoti sukilimai; Tautų pavasaris Vokietijoje.
Priežastys: šalies politinis susiskaldymas, absoliutizmas, demokratinių laisvių varžymas, visuomenės žemutinių sluoksnių sunki ekonominė padėtis. Revoliuciją pagreitino 1845–46 nederlius, 1847 ekonominė krizė, 1848 Prancūzijos vasario revoliucija (Prancūzijos 1848 revoliucija).
1848 02 27 paskelbus Prancūzijos respubliką, 1848 02 27 Badene, 03 06 Berlyne prasidėjo mitingai ir demonstracijos. 03 05 Heidelberge susirinkę vokiečių politikai nutarė sušaukti visos Vokietijos parlamentą Frankfurte prie Maino. Vokietijos sąjungos taryba šiam pasiūlymui pritarė. 03 13 Vienoje kariuomenei apšaudžius demonstraciją, prasidėjo sukilimas. Po nesėkmingų bandymų jį nuslopinti karine jėga Austrijos imperatorius Ferdinandas I buvo priverstas sudaryti naują vyriausybę, paskelbti demokratines laisves (žodžio, spaudos, susirinkimų), pažadėti įvesti konstituciją. 03 13 ginkluoti sukilimai prasidėjo ir Prūsijoje. 03 18–20 jos karalius Frydrichas Vilhelmas IV buvo priverstas iš Berlyno išvesti kariuomenę, paskelbti kai kurias demokratines laisves, amnestiją. 03 22 pradėjo veikti Prūsijos nacionalinis susirinkimas, kuriame daugumą sudarė liberalai. 03 29 sudaryta liberali vyriausybė (vadovas L. Camphausenas). Liberalios vyriausybės buvo sudarytos ir kai kuriose kitose Vokietijos valstybėse. 1848 03 Prūsijos valdomoje Poznanėje prasidėjo lenkų sukilimas, jį vyriausybė nuslopino karine jėga. 05 18 Frankfurte prie Maino pradėjo veikti Frankfurto nacionalinis susirinkimas.
1848 03 revoliucija Berlyne (spalvota litografija, apie 1848–50, dailininkas nežinomas)
Sukilimai, jų radikalėjantys reikalavimai, tautiniai judėjimai (Vengrijos revoliucija, Italijos revoliucija, Prahos sukilimas) suskaldė liberalus ir suvienijo konservatorius. 1848 10 numalšintas sukilimas Vienoje. 1848 12 02 Ferdinandui I atsisakius sosto, Austrijos imperatoriumi buvo paskelbtas jo sūnėnas Pranciškus Juozapas I, kuris nebuvo saistomas ankstesnių įsipareigojimų. Jis sudarė naują vyriausybę ir iki 1849 vasaros galutinai nuslopino visus sukilimus Austrijos imperijoje (Vengrijoje padedamas Rusijos). Vėl buvo įvesta kariuomenė į Berlyną. 1848 11 Frydrichas Vilhelmas IV sudarė naują vyriausybę ir išvaikė Prūsijos nacionalinį susirinkimą. 1848 12 06 paskelbta nuosaikiai liberali konstitucija, kuria Prūsijoje atkurtas absoliutizmas. 1849 pirmoje pusėje Badene, Dresdene ir kituose miestuose kilo nauja sukilimų banga. Sukilėliai reikalavo įvesti Vokietijoje Frankfurto nacionalinio susirinkimo parengtą konstituciją (pagal ją Vokietija turėjo tapti konstitucine monarchijų federacija), kurią atsisakė pripažinti galingiausios Vokietijos valstybės (tarp jų ir Prūsija). Šie sukilimai t. p. buvo nuslopinti.
Vokietijos 1948–49 revoliucija pralaimėjo, nes absoliutizmas Vokietijos valstybėse buvo dar stiprus, o visuomenė nepribrendusi reformoms, bet beveik visose Vokietijos valstybėse buvo įvestos konstitucijos, kurios apribojo monarchų valdžią, įvykdytos kai kurios kapitalizmo plėtrą greitinančios reformos.
Revoliucija ir Lietuva
Vokietijos 1848–49 revoliucija apėmė ir Prūsijai priklausantį Mažosios Lietuvos regioną. 1848 03 26 ir 27 pradėjo bruzdėti Klaipėdos darbininkai, 03 29 – Priekulės vlsčiaus valstiečiai. Neramumai kilo ir Dovilų apylinkėse (dabar Klaipėdos rajono savivaldybė), Ąžuolų dvare bei kitose lietuviškose vietose. Sukilėlius malšino žandarai ir kariuomenė; apie 40 žm. buvo suimta, 114 priekuliškių teisti.
Prūsijos valdžia ėmė stiprinti savo įtaką lietuviams. 1848 04 lietuvių kalba pasirodė atsišaukimas, raginantis vietos gyventojus klausyti Dievo ir karaliaus (Prūsijos valdovo), 1848 12 – kvietimas balsuoti už konservatorius. Pradėjo eiti pirmieji pasaulietinės periodinės lietuviškos spaudos leidiniai: 1849 Karaliaučiuje valdžios finansiškai remiamas Keleivis, Klaipėdoje Lietuvininkų prietelis. Revoliucija teigiamai paveikė lietuvių raštijos plėtotę, paskatino Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų, mažlietuvių; Prūsijos lietuviai) visuomeninę veiklą.