Vokietijos nacionalinė mokslų akademija Leopoldina
Vokietjos nacionãlinė mókslų akadèmija Leopoldna (vok. Nationale Akademie der Wissenschaften Leopoldina), iki 2008 Vokietjos gamtõs tyrjų akadèmija Leopoldna (vok. Deutsche Akademie der Naturforscher Leopoldina), Leopoldna, seniausia veikianti gamtos tyrimų akademija pasaulyje. Būstinė Hallėje (nuo 1878).
Atstovauja Vokietijos mokslui užsienyje ir konsultuoja šalies politikus bei visuomenę. Svarbiausios mokslinės veiklos kryptys: energetikos sistemų pertvarka, žalioji genų inžinerija, klimato tyrimai, biologinė įvairovė, embrionų terapija, ląstelių imunoterapija, reprodukcinė medicina, genomo chirurgija. 2025 pradžioje Leopoldina vienijo 1710 narių iš 30 šalių (apie 3/4 narių yra iš vokiškai kalbančių šalių – Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos). Nariai priklauso 4 klasėms (joms priskirtos sekcijos): Matematikos, gamtos ir technikos mokslų, Gyvybės mokslų, Medicinos, Humanitarinių, socialinių ir elgsenos mokslų. Veikia Mokslinių tyrimų centras, Jaunoji akademija, biblioteka, archyvas. Rengiami teminiai simpoziumai, leidžiami leidiniai, teikiami įvairūs apdovanojimai.
Vokietijos nacionalinės mokslų akademijos Leopoldinos pastatas Hallėje
Istorija
1652 01 01 Schweinfurte (Bavarija) 4 gydytojai – Johannas Lorenzas Bauschas, Johannas Michaelis Fehras, Georgas Balthasaras Metzgeris ir Georgas Balthasaras Wohlfahrthas – įkūrė Gamtos tyrėjų akademiją Academia Naturae Curiosorum. Visi jos nariai turėjo slapyvardžius (pvz., pirmojo akademijos prezidento J. L. Bauscho buvo Jason I). 1662 išspausdintas akademijos statutas. 1671 pradėta leisti enciklopedija (daugiau kaip 50 tomų; pirmasis tomas buvo skirtas vynui, kiti – krabams, rupūžėms, mirai, opiumui ir kitoms temoms). 1672 Šventosios Romos imperatorius Leopoldas I patvirtino statutą (akademija pavadinta Leopoldina), suteikė vadinamąją didžiąją privilegiją (apėmė ir laisvę leisti leidinius be cenzūros). Vėlesni imperatoriai Karolis VI ir Karolis VII išplėtė privilegiją, akademija pavadinta Academia Caesarea Leopoldino – Carolina Naturae Curiosorum. Iki 1878 akademijos būstinės vieta priklausė nuo akademijos prezidento gyvenamosios vietos: 1686 perkelta į Niurnbergą, nuo 1693 buvo Augsburge, nuo 1730 – Altdorfe, nuo 1735 – Erfurte, nuo 1745 – Hallėje, nuo 1770 – Niurnberge, nuo 1788 – Erlangene, nuo 1819 – Bonoje, nuo 1830 – Breslau, nuo 1858 – Jenoje, nuo 1862 – Dresdene; 1878 nuspręsta visam laikui įsikurti Hallėje. 1871 įkurta biblioteka. 1872 priimtas naujas statutas, įkurti specializuoti skyriai, panaikinti narių slapyvardžiai.
1918 Leopoldina pavadintas asteroidas nr. 893.
1933–45 akademijos vadovybė ir nariai dirbo nacių valdžiai (šią veiklą tiria Berlyno Humboldtų universiteto mokslininkai). 1952 Vokietijos Demokratinės Respublikos vyriausybė leido akademijai tęsti veiklą. Po Vokietijos susivienijimo (1990) akademijos veikla išplėsta visos Vokietijos mastu, pradėti leisti metraščiai. 1991 akademijai suteiktas asociacijos statusas. 2000 įsteigta Jaunoji akademija. 2008 Vokietijos gamtos tyrėjų akademija Leopoldina tapo Vokietijos nacionaline mokslų akademija Leopoldina. 2009 įvestos narių klasės. 2011 baigtas leisti J. W. Goetheʼs gamtos raštų rinkinys su komentarais (21 tomas). 2012 akademija persikėlė į naują pastatą.
1652–2025 akademijos nariais buvo 8023 asmenys (tarp jų – 189 Nobelio premijos laureatai).