Freiburgo universiteto pastatas (1907–1911, architektai F. Ratzelis, H. Billingas)
barokinių Greifswaldo universiteto rūmų ansamblio vaizdas iš viršaus
Vokietjos švietmas
Pirmosios mokyklos (jose mokyta lotynų kalba) prie bažnyčių ir vienuolynų pradėtos steigti 7 amžiuje. 12–18 a. plečiantis miestams atsirado gildijų, cechų, miesto mokyklų. 14 a.įkurti pirmieji universitetai (Heidelbergo universitetas įkurtas 1386; 1 lentelėje išvardyti svarbiausi universitetai). 15 a. pabaigoje–16 a. išspausdinti pirmieji vokiški vadovėliai. Prasidėjus reformacijos sąjūdžiui, 16 a. keltos visuotinio mokymo idėjos, reikalauta kurti nemokamas mokyklas. Protestantų pedagogų iniciatyva pertvarkyti universitetai, įsteigta naujo tipo vidurinių mokyklų – gimnazijų. 19 a. švietimo sistemą sudarė liaudies mokyklos, gimnazijos, Lotynų mokyklos. Dvarininkų vaikams buvo skirtos vadinamosios riterių akademijos (vėliau pertvarkytos į gimnazijas). Liaudies pradines mokyklas lankė apie 50 % 6–14 m. vaikų. Daug reikšmės teikta religiniam mokymui. 19 a. įsteigtos pirmosios mokymo įstaigos akliesiems ir kurtiesiems. 19 a. pirmoje pusėje patvirtinti vidurinių mokyklų du pagrindiniai tipai: gimnazija ir realinė mokykla. Iki 19 a. 8 dešimtmečio realinių mokyklų absolventai neturėjo teisės stoti į universitetus – tik į profesines mokyklas. Nuo 1870 baigusieji realines mokyklas universitetuose galėjo studijuoti matematiką, gamtos mokslus ir naująsias kalbas (ne klasikines). 19 a. pabaigoje reformuotą švietimo sistemą sudarė pasiturinčiųjų vaikams skirtos klasikinės ir realinės gimnazijos, vidurinės realinės mokyklos (mokslas truko 8–9 m.) ir aukštosios mokyklos bei neturtingųjų vaikams skirtos liaudies (mokslas truko 8 m.), pereinamosios (mokslas truko 6 m.) ir profesinės mokyklos.
| Universiteto pavadinimas | Įkūrimo metai |
|---|---|
| Heidelbergo | 1386 |
| Kölno | 1388 |
| Erfurto | 1392 |
| Leipcigo | 1409 |
| Rostocko | 1419 |
| Greifswaldo | 1456 |
| Freiburgo | 1457 |
| Miuncheno | 1472 |
| Tübingeno | 1477 |
| Hallės-Wittenbergo | 1502 |
| Marburgo | 1527 |
| Jenos | 1558 |
| Hallės | 1694 |
| Münsterio | 1780 |
| Berlyno Humboldtų | 1810 |
| Bonos | 1818 |
| Technikos (Dresdene) | 1828 |
| Frankfurto | 1914 |
| Hamburgo | 1919 |
| Berlyno laisvasis | 1948 |
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo privalomas nemokamas devynmetis (kai kuriose žemėse – dešimtmetis) mokslas vaikams nuo 6 metų. Religijos dėstymas buvo privalomas. Bendrojo lavinimo pradinė mokykla – keturmetė (kai kuriose žemėse – šešiametė), ją baigusieji stodavo į trijų tipų mokyklas: privalomą pagrindinę penkiametę (ją baigę galėjo mokytis tik žemesniosiose profesinėse mokyklose), realinę (5–10 arba 7–10 klasės; ją baigę galėjo stoti į specialiąsias vidurines, po to – į aukštąsias technikos mokyklas) ir gimnaziją (5–13 arba 7–13 klasės; ją baigę galėjo stoti į universitetus). Veikė ir privačios mokyklos. Aukštojo mokslo sistemą sudarė universitetai, humanitarinės, medicinos, technikos, dailės aukštosios mokyklos, t. p. aukštõsios mokyklos statuso neturinčios inžerinės akademijos ir aukštesniosios specialiosios technikos mokyklos. Aukštasis mokslas buvo mokamas, truko 3–7,5 metų. Dauguma aukštųjų mokyklų buvo valstybinės. 1977 priimtas Atvirojo ir nuotolinio mokslo įstatymas.
Vokietijos Demokratinėje Respublikoje švietimo sistema įvesta 1965, jos pagrindas buvo 6–16 m. vaikams privaloma nemokama dešimtmetė bendrojo lavinimo vientisa politechninė vidurinė mokykla; ją sudarė trys pakopos: žemesnioji (1–3 klasės), vidurinė (4–7 klasės) ir aukštesnioji (8–10 klasės). Baigusieji šią mokyklą galėjo mokytis dvimetėje išplėstinėje bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje (ją baigę galėjo stoti į aukštąją mokyklą) arba trimetėje profesinėje mokykloje (baigę galėjo stoti į keturmetes specialiąsias mokyklas – technikumus, inžinerines mokyklas; jas baigę galėjo stoti į aukštąsias mokyklas).
įėjimas į Leipcigo universiteto pastatą Augusteum (rekonstruotas 2012, architektas E. van Egeraat) iš Augusto aikštės
Hamburgo universiteto pagrindinis pastatas (1909–1911, architektų bendrovė Distel & Grubitz)
Nuo 1990 suvienytos Vokietijos švietimą tvarko Federalinė švietimo ir tyrimų ministerija, t. p. žemių švietimo ir kultūros reikalų ministrų konferencijos. 2012 ikimokyklines įstaigas lankė 2 276 215 vaikų (3–6 metų). Mokslas privalomas 6–15 m. vaikams. Pradinis mokslas keturmetis (6–10 m. vaikams; Berlyne ir Brandenburge šešiametis). 2012 veikė 16 391 pradinė mokykla, buvo 2 997 074 mokiniai, 162 040 mokytojų. Pradinis ir vidurinis mokslas nemokamas. Bendrojo lavinimo mokyklą sudaro žemesnioji (privaloma) ir aukštesnioji pakopos. Žemesniosios pakopos vidurinės mokyklos yra keturių tipų: pagrindinė (mokslas trunka 5 arba 6 m.), realinė (6 m.), bendroji (5 m.) ir gimnazija (8 arba 9 metai). Aukštesniosiose gimnazijose mokslas trunka 2–3 m. (16–19 m. jaunuoliams), profesinėse mokyklose – 2 m. (16–18 arba 18–20 m. jaunuoliams) arba 3 m. (15–18 m. jaunuoliams). 2012 veikė 13 309 bendrojo lavinimo mokyklos, žemesniosios pakopos mokyklose buvo 4 561 460 mokinių, 290 705 mokytojai, aukštesniosios pakopos – 946 380 mokinių, 69 640 mokytojų. Specialiosiose mokyklose neįgaliesiems mokėsi 171 113, bendrojo lavinimo mokyklose su specialiomis grupėmis – 39 840 mokinių. Veikia valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: universitetai, technikos universitetai, taikomųjų mokslų universitetai, pedagoginės, meno, muzikos aukštosios mokyklos. 2013 buvo 427 aukštosios mokyklos (2 613 168 studentai, 640 020 dėstytojų), iš jų – 124 universitetai (1 365 930 studentų).
Mokslo svarbiausios įstaigos: Vokietijos mokslų akademija (įkurta 1652 Schweinfurte, Bavarija, nuo 1878 Hallėje), Göttingeno mokslų akademija (įkurta 1751), Bavarijos mokslų akademija (įkurta 1759 Miunchene), Heidelbergo mokslų akademija (įkurta 1909), Mokslų ir literatūros akademija (įkurta 1949 Mainze), Šiaurės Reino‑Vestfalijos mokslų ir menų akademija (įkurta 1970 Düsseldorfe). 2013 veikė apie 200 mokslo institutų ir centrų.
Svarbiausios bibliotekos: Miuncheno universiteto biblioteka (įkurta 1472), Leipcigo universiteto biblioteka (įkurta 1543), Bavarijos valstybinė biblioteka (įkurta 1558 Miunchene), Kölno universiteto ir miesto (įkurta 1602), Berlyno valstybinė biblioteka (įkurta 1661), Marburgo universiteto biblioteka (įkurta 1727), Göttingeno universiteto valstybinė (įkurta 1734), Berlyno Humboldtų universiteto biblioteka (įkurta 1831), Vokietijos nacionalinė biblioteka (įkurta 1912).
Bavarijos nacionalinis muziejus Miunchene
Svarbiausi muziejai: Dresdeno paveikslų galerija (įkurta 1560), Dailės (įkurtas 1823 Bremene), Berlyno valstybiniai muziejai (įkurti 1830), Senoji Pinakoteka (įkurta 1836) ir Naujoji pinakoteka (įkurta 1853), Bavarijos nacionalinis (įkurtas 1855, visi trys Miunchene), Taikomosios dailės (įkurtas 1877 Frankfurte prie Maino), Tarptautinis laikraščių (įkurtas 1885 Aachene), L. van Beethoveno namas (įkurtas 1889 Bonoje), Vokiečių (įkurtas 1903 Miunchene), Vokiečių istorijos (įkurtas 1952 Berlyne), Vokiečių literatūros (įkurtas 1953 Weimare).
Vokietijos kultūra
2271
Vokietijos konstitucinė santvarka
Vokietijos partijos ir profsąjungos
Vokietijos ginkluotosios pajėgos