Volgogrado sritis

Volgogrãdo srits (Volgogradskaja oblast) yra Rusijos Federacijos europinės dalies pietuose. Rytuose ribojasi su Kazachija. Plotas 113 023 km². 2,59 mln. gyventojų (2013); gyvena rusai (89 % srities gyventojų), ukrainiečiai (3 %), kazachai (1,6 %), vokiečiai (1,1 %), totoriai (1 %) ir kiti. Centras – Volgogradas (1,02 mln. gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Volžskis (314,2), Kamyšinas (117,2). Gyventojų vidutinis tankis 22,9 žm./km². Volgogrado sritis suskirstyta į 32 rajonus. Sritis įkurta 1936.

Volgogrado sritis yra Rytų Europos lygumos pietryčiuose. Srities vakarinė dalis aukštesnė, suskaidyta griovų ir raguvų; čia yra Pavolgio (aukštis iki 358 m), Kalačo aukštumų, Dono kalvagūbrio dalys. Srities rytinėje dalyje (Volgos kairiajame krante) – Pakaspijo žemumos dalis. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –8 °C iki –12 °C, liepos – 22–24 °C. Per metus iškrinta 350 mm kritulių. Didžiausios upės: Volga, Donas, Chopioras; Volgos–Dono kanalas. Pakaspijo žemumoje yra druskingų ežerų; didžiausias – Eltono (plotas 152 km²). Cimliansko (Dono upėje), Volgogrado (Volgoje) tvenkinių dalys. Iš dirvožemių vyrauja juodžemiai ir kaštonžemiai, yra sūrožemių. Miškai užima apie 4 % srities teritorijos (daugiausia upių slėniuose; auga liepos, ąžuolai, klevai). Dono, Eltono gamtos parkai ir kitos saugomos teritorijos.

Gaunama nafta, gamtinės dujos. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, chemijos (mineralinių trąšų, sintetinio kaučiuko, plastikų), naftos chemijos, tekstilės, avalynės, odos, maisto pramonė, mašinų (naftos pramonės, medicininių įrenginių, traktorių ir jų dalių, žemės ūkio mašinų, variklių), baldų gamyba, laivų statyba. Trys šiluminės elektrinės (Volgogrado, galia 72 MW; ŠE‑2, 300 MW; ŠE‑3, 296 MW; visos Volgograde), Volgos hidroelektrinė (galia 2592,5 MW; didžiausia hidroelektrinė Europoje; Volžskis). Pramonės svarbiausi centrai: Volgogradas, Volžskis. Turizmas; Eltono balneologinis kurortas. Dirbama žemė užima ~31 % srities teritorijos. Auginama kviečiai, saulėgrąžos, bulvės ir kitos daržovės. Sodininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Geležinkeliai jungia Volgogradą su Maskva, Krasnodaru, plentai – su Maskva, Astrachane, Voronežo–Rostovo prie Dono plentu. Laivuojama Volga, Donas, Chopioras, Volgos–Dono kanalas; upių svarbiausi uostai – Volgogradas, Kamyšinas, Volžskis. Volgogrado tarptautinis oro uostas. Per sritį eina Volgogrado–Novorossijsko, Saratovo–Volgogrado, Astrachanės–Volgogrado naftotiekiai, Lysyčansko (Ukraina)–Volgogrado naftos produktotiekis, dujotiekiai iš Volgogrado į Voronežą, Jaroslavlį.