Vòlogdos srits (Vologodskaja oblast) yra Rusijos Federacijos europinės dalies šiaurės vakaruose. Plotas 143 527 km2. 1,2 mln. gyventojų (2013); gyvena rusai (92,5 % srities gyventojų), ukrainiečiai (0,7 %), baltarusiai (0,3 %) ir kiti. Centras – Vologda (305 400 gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Čerepovecas (315,5), Sokolas (37,8). Gyventojų vidutinis tankis 8,3 žm./km2. Vologdos sritis suskirstyta į 26 rajonus. Sritis įkurta 1937.

Vologdos sritis yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Srities šiaurės vakaruose driekiasi moreninių Andomos, Vepsų (aukštis iki 304 m) aukštumų dalys, rytuose – Šiaurės skliautakalvių pakraštys. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –11 °C (srities vakaruose) iki –14 °C (rytuose), liepos atitinkamai 16 °C ir 18 °C. Per metus iškrinta 500–650 mm kritulių. Didžiausios upės: Suchona, Mologa, Šeksna. Gausu ežerų; didžiausias – Beloje (plotas 1290 km2). Sričiai priklauso Šeksnos tvenkinys, dalis Rybinsko tvenkinio. Gausu pelkių, yra mineralinių versmių. Per Vologdos sritį eina Volgos–Baltijos kanalas. Miškai užima apie 65 % srities teritorijos (daugiausia auga eglės, pušys). Dalis Darvino rezervato (įkurtas 1945), Rusijos šiaurės nacionalinis parkas (1992).

Kasamos durpės. Juodoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, chemijos, tekstilės, plaušienos ir popieriaus, maisto pramonė, mašinų, optinių prietaisų, baldų gamyba, geležinkelio riedmenų remontas, laivų statyba ir remontas. Tradiciniai nėrimo, sidabro dirbinių amatai. Šeksnos hidroelektrinė (galia 84 megavatai). Pramonės svarbiausi centrai: Vologda, Čerepovecas. Turizmas; Totmos balneologinis kurortas. Dirbama žemė užima ~10 % srities teritorijos. Auginama kviečiai, rugiai, linai, avižos, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Per sritį eina Maskvos–Archangelsko, Vologdos–Sankt Peterburgo geležinkeliai ir plentai, Vologdos–Kirovo geležinkelis. Laivuojamas Volgos–Baltijos kanalas; svarbiausias uostas – Čerepovecas. Vologdos oro uostas. Per sritį eina Čerepoveco–Sankt Peterburgo, Sojuz, Šiaurės pašvaistės dujotiekiai, Charjagos–Jaroslavlio naftotiekis.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką