voltižieriai

voltižiẽriai (pranc. voltigeurs), 1804–71 Prancūzijos ir jos sąjungininkų pėstininkų rūšis. Oficialiai įsteigti 1804. Formuoti iš geriausių snaiperių, kiekviename pulke buvo 90 (nuo 1807 – 120) voltižierių kuopa. Kartu su grenadieriais laikyti pėstininkų elitu. Voltižierių užduotis – ugnimi išsklaidyti priešo linijas. Iš pradžių į mūšį jodavo patys, vėliau juos gabendavo kavalerija. Po 1812 kampanijos prieš Rusiją patyrė didelių nuostolių, nauji voltižierių pulkai kovinėmis savybėmis nesiskyrė nuo kitų pėstininkų. Napoleono kariuomenėje kovėsi Varšuvos kunigaikštystės voltižieriai.