Vùlcai (italų k. Vulci), senovės miestas Italijoje, apie 100 km į šiaurės vakarus nuo Romos, prie Tirėnų jūros. Etruskų kalba vadintas Velchu. Vienas 12 etruskų miestų sąjungos narių, deivės Turanos kulto centras. 600–300 pr. Kr. suklestėjo, tapo stambiu jūrų prekybos centru, darė įtaką Romai. 280 pr. Kr. galutinai pralaimėjo Romai ir buvo greitai apleistas. Išliko griuvėsių, tarp jų – 6,5 km ilgio miesto sienų, tiltas per Fiorą, akvedukas, romėnų pastatų. Nuo 1828 archeologai aptiko nekropolių (tarp jų su daugiau kaip 15 000 kapų, įkapės – auksiniai papuošalai, įvežtiniai daiktai, graikų keramikos dirbiniai), juose – freskų, vaizduojančių mitines, pokylių, žvejybos, medžioklės, sporto scenas. Radiniai saugomi Britų, Vulcų archeologijos, Fitzwilliamo muziejuose (Didžioji Britanija).
Vulcų liekanos (Vulcų archeologijos parkas)
-Velchas