Vulgatà (lot. vulgatus – visuotinis, visiems prieinamas), šv. Jeronimo 383–406 atliktas Biblijos vertimas į lotynų kalbą. Vulgata oficialiai vartojama Katalikų Bažnyčios. Sudaro 39 knygos. Pirmojo kanono knygos (išskyrus Psalmių knygas, jas vertė iš senojo lotyniško teksto, vėliau – iš graikiškosios Origeno Heksaplos) išverstos iš hebrajų, Antrojo kanono Tobijo ir Juditos knygos – iš aramėjų kalbų, Naujojo Testamento ir kitos Antrojo kanono knygos – iš graikų kalbos.
Šv. Jeronimo vertimui būdinga sklandi lotynų kalba ir originalo laikymasis. Į Vulgatą šv. Jeronimo buvo įtraukti ir keli visiškai netaisyti lotyniški tekstai – Makabiejų pirma ir antra, Barucho, Išminties, Siracido knygos. Iki 13 a. šv. Jeronimo vertimas buvo vartojamas greta senojo lotyniško Biblijos teksto (lot. Vetus Latina).
Pirmą kartą Vulgata išspausdinta 1450. Tridento susirinkimas Vulgatą pripažino autentišku ir vieninteliu teisingu Biblijos tekstu. Iki 20 a. Vulgata Clementina (1592) buvo oficialiai pripažintas pataisytas Vulgatos leidimas. Naujausias pataisytas ir oficialiai pripažintas Vulgatos leidimas – Nova Vulgata Bibliorum sacrorum editio (1979).
2182