Vulkãnas (Vulcanus, Volcanus), senovės romėnų ugnies, ugnikalnių ir kalvystės dievas. Manyta, kad Vulkano kalvė yra po Etna (Sicilijoje), joje kalami Jupiterio žaibai, Marso ir Minervos ginklai bei šarvai. Iš pradžių Vulkanas laikytas visa naikinančios ir apvalančios ugnies dievu (iš čia kilo paprotys jo garei sudeginti nugalėto priešo ginklus). Vulkano kulto įvedimas priskiriamas legendiniam sabinų Kureso miesto įkūrėjui Titui Tacijui (mirė 748 pr. Kr.), kulto centras buvo Vulkanalio aikštė (Romos forume), kurioje stovėjo Vulkano altorius – čia rinkdavosi senatas. Kartu su Vulkanu buvo garbinama deivė Maja. Vėliau Vulkanas imtas garbinti kaip dievas, saugantis nuo gaisrų. Marso lauke 3 a. pr. Kr. pastatyta Vulkano šventykla. Rugpjūčio 23 d. švenčiant Vulkanalijų šventę į ugnį buvo metamos gyvos žuvys ir smulkūs gyvūnai (ankstyvuoju Vulkano kulto laikotarpiu, manoma, aukota ir žmones). Senovės graikų mitologijoje Vulkaną atitinka Hefaistas, estruskų – Setlanas.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką