vulvovaginitas

vulvovagintas (vulvovaginitis), moters lytinių organų uždegimas. Pažeidžia išorinių lytinių organų (vulvitas) ir makšties (vaginos) gleivinę. Vulvovaginitą sukelia iš išorės patekusios bakterijos, grybeliai, virusai, parazitai (trichomonozė), kartais spalinės. Ligą gali sukelti makšties mikrobiotos sutrikimai (natūralių makšties laktobakterijų kiekio ir kt. mikroorganizmų pusiausvyros pokyčiai), atsirandantys dėl lytinių santykių su sergančiu asmeniu ar infekcijos nešiotoju, kai kurių vaistų, pvz., antibiotikų, vartojimo, higieninių prausiklių ar įklotų, keičiančių natūralų makšties pH, nusilpus imuninei sistemai, hormonų pokyčių per nėštumą ar menopauzę, sergant cukralige, vartojant kai kuriuos hormoninius kontraceptikus. Susirgus bakteriniu vulvovaginitu (vadinamąja bakterine vaginoze) dėl natūralių makšties laktobakterijų kiekio sumažėjimo ir anaerobinių bakterijų kiekio stipraus padidėjimo atsiranda gausių, pilkšvai žalsvų nemalonaus (panašaus į sugedusios žuvies) kvapo išskyrų, makštį niežti, peršti. Candida genties grybelių sukeltam vulvovaginitui (makšties kandidozei, pienligei) būdinga stiprus niežėjimas, bekvapės, panašios į varškę išskyros. Menopauzės ir vėlesnio amžiaus moterys neretai suserga atrofiniu vulvovaginitu, kai dėl estrogenų mažėjimo makšties gleivinė plonėja, tampa sausa, jautri, lengvai įtrūksta. Kai uždegimą sukelia dirginančios, stipriai pakeičiančios pH higienos priemonės, makšties žvakutės, spermicidai, susergama iritaciniu vulvovaginitu – labai peršti, niežti, parausta vulvos ir makšties gleivinė, atsiranda gausių vandeningų išskyrų. Liga nustatoma apžiūrint, ištyrus tepinėlį. Bakterinis vulvovaginitas gydomas antibiotikais, grybelinis – vaistais nuo grybelio, trichomonų sukeltas – antiparazitiniais vaistais. Neretai skiriama specialių makšties žvakučių, tablečių, ovulių, tepalų (su vaistais nuo bakterijų, grybelių, taip pat laktobakterijomis, vyresnėms moterims – su estrogenais).