Vyborg (Výborgas), 1918–40 Viipuri (Výpuris), miestas Rusijos Federacijos europinės dalies vakaruose, Leningrado srityje, į šiaurės vakarus nuo Sankt Peterburgo; rajono centras. 75 355 gyventojai (2020).
Vyborgas įsikūręs Karelijos sąsmaukoje, prie Baltijos jūros Suomijos įlankoje, netoli Suomijos sienos. Prekybos ir žvejybos uostas. Per Vyborgą eina Helsinkio (Suomija)–Sankt Peterburgo geležinkelis ir plentas. Statybinių medžiagų, elektronikos, popieriaus ir plaušienos, maisto pramonė, laivų statyba ir remontas, žemės ūkio mašinų, baldų gamyba. Turizmas; pajūrio kurortas, laivų ir jachtų prieplauka. Sankt Peterburgo ekonomikos ir inžinerijos, paslaugų ir ekonomikos universitetų filialai. Istorijos ir etnografijos muziejus draustinis Jalkala (įkurtas 1940), kraštotyros muziejus (1960), istorijos, architektūros ir gamtos muziejus draustinis Monrepo parkas (1988), V. Lenino namas muziejus. Dramos, lėlių teatrai.
Vyborg
Architektūra
Pilis (1290 pastatydinta švedų, 1894 rekonstruota, dabar muziejus). Vidurinių amžių miesto sienos dalis – Apvalusis bokštas (1550; 1938 restauruotas, architektas U. Ullbergas, dabar restoranas). Funkcionalistinis municipalinės bibliotekos pastatas (1935, architektas A. H. H. Aalto).
2271
Istorija
10–11 a. dabartinio Vyborgo vietoje buvo karelų gyvenvietė. 1293 švedai čia pastatė tvirtovę, apie ją kūrėsi miestas. 1323 Orechovo taika jis pripažintas Švedijai. 1403 gavo miesto teises, prekiavo su Hanzos ir kitais miestais. Per 1627 ir 1628 gaisrus beveik visas sudegė, ekonominę reikšmę prarado. Per Šiaurės karą 1710 užimtas Rusijos kariuomenės, pagal 1721 Nystado taiką atiteko Rusijai. Nuo 1744 gubernijos centras. 1811 gubernija tapo Rusijos imperijai pavaldžios Suomijos didžiosios kunigaikštystės dalimi. 1918–40 priklausė Suomijai, buvo jos didžiausias pramonės centras. Po SSRS–Suomijos karo 1940 03 12 taikos sutartimi perduotas SSRS. 1941 08–1944 06 Suomija (kariaudama nacių Vokietijos pusėje) buvo Vyborgą susigrąžinusi.