tikrasis vynmedis

vỹnmedis (Vitis), vynmedinių (Vitaceae) šeimos augalų gentis. Apie 60 rūšių. Paplitęs daugiausia vidutinio šilto ir paatogrąžių klimato srityse. Skiriami trys vynmedžio genties įvairovės centrai: Rytų Azijos, Šiaurės ir Centrinės Amerikos, Europos ir Centrinės Azijos. Lianos. Lapai paprasti, skiautėti, retai sudėtiniai, plaštakiški. Prie atramų tvirtinasi dvišakais ūseliais. Žiedai vienalyčiai, retai dvilyčiai, susitelkę į sudėtines kekes, penkianariai. Vaisius – rutuliška ar ritiniška gelsva, žalsva, violetinė, mėlyna, rausva ar kitos spalvos uoga su 2–4 sėklomis. Skiriami 2 vynmedžių genties pogenčiai (Vitis subgen. Vitis ir Vitis subgen. Muscadinia). Kai kurių rūšių vynmedžiai yra vaisiniai, dekoratyviniai, vaistiniai, aliejiniai augalai. Dėl vaisių vynmedžiai pradėti auginti Egipte 3 tūkstantmetyje prieš Kristų, Kinijoje – 2 tūkstantmetyje prieš Kristų.

Tikrasis vynmedis

Didžiausią ekonominę reikšmę turi tikrasis vynmedis (Vitis vinifera), auginamas dėl vaisių, kurie valgomi švieži ir apdoroti, džiovinti (razinos), spaudžiamos sultys, gaminamas vynas. Tikrasis vynmedis skirstomas į du porūšius – tikrojo vynmedžio miškinį (Vitis vinifera subsp. sylvestris) ir tikrojo vynmedžio tipinį (Vitis vinifera subsp. vinifera). Išvesta daugiau kaip 24 000 tikrojo vynmedžio veislių, kurių dauguma kilusios iš tipinio porūšio arba jo hibridų su kitų rūšių vynmedžiais.

Apie 5000 tikrojo vynmedžio veislių auginama verslo tikslais. Pagal vynuogių pagrindinę paskirtį veislės skirstomos į kelias grupes: desertines, razinines, sultines, vynines, brendines.

Prie desertinių veislių priskiriamos tos, kurių uogos valgomos šviežios. Skiriami du pogrupiai – besėklių (‘Sultana’, ‘Flame Seedless’, ‘Perlette’) ir sėklas turinčių (‘Red Globe’, ‘Isabella’, ‘Emperor’, ‘Concord’, ‘Tokay’).

Razininių vynmedžių uogos skirtos razinoms gaminti. Jų skiriami du pogrupiai: besėklių (‘Black Corinth’, ‘Sultana’, ‘Monukka’, ‘Fiesta’) ir sėklas turinčių (‘Muscat of Alexandria’).

Prie sultinių veislių grupės priskiriamos tos, iš kurių uogų spaudžiamos gerti skirtos sultys (‘Grenache’, ‘Niagara’).

Vyninių veislių grupei priklauso veislės, iš kurių uogų sulčių gaminamas vynas (‘Airén’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Marechal Foch’), brendinių grupei – veislės, iš kurių uogų vyno gaminami stiprieji alkoholiniai gėrimai (‘Gouais blanc’, ‘Ugni blanc’).

Didžiausi tikrojo vynmedžio plotai (2005) auginami Ispanijoje (apie 950 000 ha), Prancūzijoje (apie 850 000 ha), Italijoje (apie 840 000 ha), Turkijoje (apie 530 000 ha), Kinijoje (apie 450 000 ha), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 380 000 ha). Visame pasaulyje tikrojo vynmedžio plantacijos užima apie 1,5 mln. ha.

Gauruotasis vynmedis

Gerokai mažesnę ekonominę reikšmę turi gauruotasis vynmedis (Vitis labrusca), kilęs iš Šiaurės Amerikos. Iš uogų spaudžiamos sultys, rečiau jos vartojamos maistui šviežios, vynui ir razinoms gaminti. Daugiausia gauruotųjų vynmedžių auginama Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Gauruotasis vynmedis gerokai atsparesnis už tikrąjį vynmedį šalčiui, ligoms ir kenkėjams, gali augti rūgštesniame dirvožemyje.

Vynuogių sudėtis

Tikrojo vynmedžio ir gauruotojo vynmedžio uogų sudėtis labai panaši, skiriasi tik kai kurių vitaminų ir rūgščių sudėtis. Tikrojo vynmedžio vynuogėse susikaupia 16–30 % gliukozės ir fruktozės, 0,5–1,4 % karboksirūgščių, 1,5 % mineralinių medžiagų (kalio, natrio, fosforo, geležies, aliuminio, jodo, bromo, boro), vitaminų A, B1, B2, B6, C. Odelėje yra raugų ir antocianinų, eterinių aliejų, sėklose – 4–19 % riebalų. Iš vynuogių perdirbimo atliekų (išspaudų, mielių) gaminama etanolis, actas, vyno rūgštis, iš sėklų spaudžiamas aliejus.

Kitos žinomesnės vynmedžio rūšys

Retai, tik tam tikruose regionuose dėl vaisių auginami amūrinis vynmedis (Vitis amurensis), apskritalapis vynmedis (Vitis rotundifolia), lapinis vynmedis (Vitis vulpina). Jie, t. p. arkanzasinis vynmedis (Vitis berlandieri), uolinis vynmedis (Vitis rupestris), krantinis vynmedis (Vitis riparia) naudojami vynmedžių selekcijai. Želdynuose kaip dekoratyviniai augalai kartais auginami arizoninis vynmedis (Vitis arizonica), dykuminis vynmedis (Vitis girdiana), klevalapis vynmedis (Vitis acerifolia), vasarinis vynmedis (Vitis aestivalis).

Vynmedžių auginimas

Vynmedžiai mėgsta šilumą ir gerą apšvietimą. Vegetacija prasideda, kai oro temperatūra 9–10 °C. Geriausia temperatūra 20–30 °C. Įvairios veislės ištveria nuo –14 iki –40 °C šaltį (vėsesnio klimato kraštuose žiemą pridengiamas). Palankiausios sąlygos augti, kai per metus iškrenta 300–500 mm kritulių (jeigu kritulių mažiau kaip 300 mm, vynmedžiai laistomi, jei daugiau kaip 500 mm, juos puola grybinės ligos). Geriausiai auga lengvuose priemolio, priesmėlio dirvožemiuose. Gyvena 30–300 m., derlingi išlieka 60–80 metų. Sodinami anksti pavasarį (šiltuose kraštuose rudenį ir žiemą) 1–3 m atstumais (atstumas tarp eilių 1,5–3,5 m). 2–3 augimo metais vynmedžio šakutės pririšamos prie atramų. Vynmedžiai genimi, išlankstomos šakos, tręšiami mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Dauginami vegetatyviniu būdu.

Kenkėjai, ligos

Kenkėjai: filokseros, vynuoginiai miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkės, vynuoginiai straubliukai, grambuoliai. Dažniausios ligos: miltligė, bakterinis vėžys, antraknozė.

Lietuvoje

Lietuvoje savaiminių vynmedžių nėra. Tikrasis vynmedis mėgėjų soduose gana dažnai auginamas dėl uogų, šlaituose, pamiškėse kartais pasitaiko sulaukėjusių. Gauruotasis vynmedis, uolinis vynmedis, lapinis vynmedis ir amūrinis vynmedis auginami retai, daugiausia kaip dekoratyviniai augalai ir poskiepiams. Vynmedžiai sodinami prie namų sienų, tvorų, pavėsinių.

849

1326

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką