Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas

Vyriáusiasis Mažõsios Lietuvõs gélbėjimo komitètas, VMLGK, Mažosios Lietuvos lietuvių politinė organizacija.

Veikė 1922 12 22–1923 02, kaip visuomeninė organizacija – iki 1925 09 Klaipėdos krašte. Centras – Klaipėdoje. Tikslas – parengti sąlygas Klaipėdos krašto sukilimui, išvaduoti kraštą iš Prancūzijos okupacijos ir prijungti jį prie atkurtos Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos). Kurti Komitetą buvo nutarta po 1922 11 16 Kaune įvykusio Mažosios Lietuvos atstovų E. Simonaičio, J. Brūvelaičio ir Lietuvos šaulių sąjungos vadovybės posėdžio. Komitetą sudarė M. Jankus (pirmininkas), J. Brūvelaitis, J. Lėbartas, J. Strėkys ir V. Šaulinskis. Sukilimui rengti politiniu vadovu paskirtas E. Simonaitis. Prie organizacijos agitacinės veiklos ir finansavimo daug prisidėjo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai A. Ivaškevičius‑Aivas ir A. Marcinkevičius.

Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai: iš kairės sėdi Vilius Šaulinskis, Jurgis Lėbartas, Martynas Jankus (Komiteto pirmininkas) ir Jonas Vanagaitis, iš kairės stovi lakūnas Steponas Darius, Antanas Ivaškevičius‑Aivas (abu Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), Aleksandras Marcinkevičius ir Juozas Pronckus (D. Kaunas. Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai: 1885–1940 metų ikonografija, Vilnius, 2000)

Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai: iš kairės sėdi Vilius Šaulinskis, Jurgis Lėbartas, Martynas Jankus (Komiteto pirmininkas) ir Jonas Vanagaitis, iš kairės stovi lakūnas Steponas Darius, Antanas Ivaškevičius‑Aivas (abu Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), Aleksandras Marcinkevičius ir Juozas Pronckus (D. Kaunas. Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai: 1885–1940 metų ikonografija, Vilnius, 2000)

Komitetas Klaipėdos krašte įsteigė 22 skyrius. 1923 01 02 Klaipėdoje įvykęs jų atstovų suvažiavimas įgaliojo Komitetą gelbėti ir ginti krašto lietuvių interesus (leisti atsišaukimai). 01 09 Šilutėje buvo paskelbtas komiteto manifestas, kad Klaipėdos krašto vokiška Direktorija ir valstybės taryba paleidžiamos, krašto valdžią perima Komitetas. 01 07 atsišaukimu į pagalbą pakviesti Lietuvos šauliai. Jie ir civiliais drabužiais perrengti Lietuvos Respublikos kariai, pasivadinę Mažosios Lietuvos savanoriais, su vietos lietuviais (lietuvininkais) 01 15 užėmė Klaipėdą.

1923 Klaipėdos krašto sukilimui laimėjus, Prancūzijos okupacinė valdžia buvo nuversta. Sudaryta E. Simonaičio vadovaujama lietuviška Direktorija. 1923 01 19 Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, jo skyrių (komitetų) ir draugijų atstovų suvažiavime buvo priimta Šilutės seimo deklaracija. Joje iškilmingai skelbiama, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis jungiasi prie Lietuvos valstybės, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra krašto aukščiausia valdžia. Tai įvykdžius Komitetas (kaip vienas Klaipėdos krašto sukilimo bei kitų krašto politinių akcijų organizatorių ir koordinatorių) 1925 veiklą nutraukė.

-Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas; -Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką