Ãnužis Vytautas 1956 05 10Linkuva (Pakruojo rj. savivaldybės teritorija), lietuvių teatro aktorius, pedagogas, režisierius.
Išsilavinimas ir teatro veikla
1974 baigė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (J. Miltinio mokinys), 1978 – B. Ščiukino aukštąją teatro mokyklą Maskvoje. 1978–2011 Klaipėdos dramos teatro aktorius. 1978–95 dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, 1995–2011 – Klaipėdos universitete, nuo 2011 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje; profesorius (2014). 2000–08 – Klaipėdos teatro Dramos klasė meno vadovas ir režisierius. Stažavo Oslo menų akademijoje (2006), B. Ščiukino teatro institute Maskvoje (2008). Klaipėdos dramos teatre daugiausia vaidino P. Gaidžio (Napoleonas – F. Brucknerio Napoleonas Pirmasis 1985, Liusjenas – J. Anouilh’aus Romeo ir Žaneta 1995, Alfredas – Manlio Santanelli Karalienė motina 1999, Deni Didro – Erico‑Emmanuelio Schmitto Paleistuvis 2006), R. Atkočiūno (Heraklis – F. Dürrenmatto Penktasis Heraklio žygdarbis ir Augėjo tvartai 1996, Garsenas – J.‑P. Sartre’o Už uždarų durų 1997, Semas – P. Ustinovo Fotofinišas 1998, Fransua Pinjonas – Francis Vebero Vakarienė su idiotu 2008) spektakliuose.
Vytautas Anužis
V. Anužis (centre). Nepažįstamojo vaidmuo (A. Strindbergo Kelias į Damaską 2007, režisierius O. Koršunovas, scenografė J. Paulėkaitė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė A. Kuzmickaitė; Klaipėdos dramos teatras)
Kiti svarbesni vaidmenys: Anatolis (S. Mrożeko Portretas 1990, režisierius S. Varnas), Pranas Žarėnas (S. Šaltenio Jasonas 1993, režisierius A. Latėnas), Džo (W. Saroyano Geriausias gyvenimo laikas 1994, režisierė Ramunė Kudzmanaitė), Ponas Martenas (E. Ionesco Plikagalvė dainininkė 1995, režisierius Valdas Pranulis), Žoržas Dandenas (Ožys 2001, režisierius A. Giniotis), Pranas Krukelis (Frank Kruk 2003, pagal P. Cvirką, režisierius R. Banionis), Johanas (Mariuso von Mayenburgo Šaltas vaikas 2004), Nepažįstamasis (A. Strindbergo Kelias į Damaską 2007, abiejų režisierius O. Koršunovas), Piršlys, Generalinis, Gydytojas (G. Grajausko Mergaitė, kurios bijojo Dievas, režisierius J. Vaitkus, Auksinis scenos kryžius 2011), Romeo (E. Kišono Ei, Džuljeta!, režisierius Alvydas Vizgirda, abu 2010).
Nuo 2011 vaidina Vilniaus ir Kauno dramos teatruose. Sukūrė reikšmingų vaidmenų J. Vaitkaus (Baronas Renjaras – L. Andrejevo Tas, kuris gauna antausius, Peteris Stokmanas – H. Ibseno Visuomenės priešas, abu 2011, Lyras – W. Shakespeare’o Karalius Lyras 2014, Lozorius – A. Andrejevo Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai, Anas Verkoras – P. Claudelio Apreiškimas Marijai, abu 2016, Tėtis – Floriano Zellerio Tėtis 2023), O. Koršunovo (Benas po N metų – M. Ivaškevičiaus Išvarymas 2011, Masalskis – Just. Marcinkevičiaus Katedra 2012, Šamrajevas – A. Čechovo Žuvėdra 2014), E. Nekrošiaus (Tėvas Pimenas; Patriarchas – A. Puškino Borisas Godunovas 2015), G. Varno (Teiresijas – Sofoklio, Aischilo, Euripido Oidipo mitas 2016, Natanas Išmintingasis – G. E. Lessingo Natanas Išmintingasis 2017, Auksinis scenos kryžius 2018, Tėvas, Sokrato šešėlis – Sombras 2019, pagal F. Garcíją Lorcą, L. Pirandello, Pasaulio valdytojas Mustafa Mondas – Puikus naujas pasaulis 2021, pagal A. Huxley, Ūbas Caras‑Putinas – S. Parulskio Ūbas Caras 2023) spektakliuose.
V. Anužis (kairėje). Beno po N metų vaidmuo (M. Ivaškevičiaus Išvarymas 2011, režisierius O. Koršunovas, scenografas G. Makarevičius, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė Agnė Jagelavičiūtė; Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Kiti svarbesni vaidmenys: Frankas Bertonas (Alisa 2020, režisierius Antanas Obcarskas), Uošvis (Jauno žmogaus memuarai, pagal R. Gavelį, režisierė Eglė Švedkauskaitė), Spieglys (R. Kmitos Gyvulių ūkis. XXI amžius, režisierius Paulius Tamolė, abu 2022). Vaidybai būdinga ekspresija, ryškūs charakteriai.
Apdovanojimai
Auksinis scenos kryžius (2011, 2018). Lietuvos nacionalinė premija (2016). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2022).
L: E. Baužaitė Tiesos vertikalė: Tiesa apie Vytautą Anužį Vilnius 2021.
1706