Balsỹs Vytautas 1956 11 03Kaunas, lietuvių režisierius. 1974–78 studijavo Vilniaus universitete (vokiečių filologiją), 1984 Lietuvos konservatorijoje baigė televizijos režisūrą (A. Galinio mokinys), 1992 Aukštuosiuos kino režisūros kursus prie Lietuvos konservatorijos (vadovas V. Žalakevičius). 1992 stažavo teatre Thalia Hamburge (buvo režisierių Jürgeno Flimmo ir R. Wilsono asistentas). 1984–90 Kauno dramos teatro, 1990–2001 Lietuvos radijo ir televizijos Kauno programų direkcijos režisierius, 2001–12 buvo Kauno mažojo teatro meno vadovas ir režisierius.

Režisavo spektaklių; svarbesni: J. Marcinkevičiaus Erelnyčia (1985), S. Shepardo Pakastas vaikas (1987), P. O. Enquisto Iš sliekų gyvenimo, B. Sruogos Baisioji naktis (abu 1988), A. Landsbergio Penki stulpai turgaus aikštėje (1989), H. Pinterio Grįžimas namo (1994), P. Shafferio Arkliai – pacientai (1997), Katytė „P“ (2003, pagal E. Ensler), T. Dorsto, U. Ehler Tyrimas apie teisybę (2004), Ponas „K“ (2005, pagal D. Gieselmanną), H. Ibseno Lėlių namai (2006), G. Gugevičiūtės Mokėk‑duosiu (2007), Lauros de Weck Mylimiausi (2010), Gregory Burke’o Gagarino gatvė (2011), E. Albee Silvija (2012), Smetona (pagal G. Jankaus pjesę Kybartų aktai 2013). Parašė pjesių (Akla višta, Žmogus medyje, Dirbtinis kvėpavimas, visų ir režisierius 2008, 2009 ir 2017), apysakų (rinkinys Gėlių slenkstis 2022). Sukūrė trumpametražių (Sužeistas vėjas 1990, pagal lietuvių mitologiją), televizijos (Sveikas, Chulijo Kortasarai 1994, Bernardo Brazdžionio sugrįžimai 2001) filmų, videoapybraižą Kad Lietuva neišsivaikščiotų (1998), videofilmą Neries ir Nemuno glėby (1998).

V. Balsys. Spektaklio H. Pinterio Grįžimas namo scena (1994, dailininkas A. Radzevičius)

1976

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką