Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis

Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis

Lándsbergis‑Žémkalnis Vytautas 1893 03 10Linkavičiai 1993 05 21Vilnius (palaidotas Kaune), lietuvių architektas, visuomenės veikėjas. G. Landsbergio‑Žemkalnio sūnus, V. Landsbergio ir G. Žemkalnio tėvas. Modernizmo architektūros Lietuvoje pradininkas. 1913–16 studijavo architektūrą Rygos politechnikos institute. 1918–22 Nepriklausomybės karo savanoris (artilerijos kapitonas); dimisijos pulkininkas leitenantas (1991). 1925 baigė Romos aukštąją architektūros mokyklą. 1926–38 dirbo Kaune įvairiose įstaigose. 1927–29 dėstė Lietuvos universitete, 1941–44 – Vilniaus universitete. 1939–44 Vilniaus vyriausiasis inžinierius ir architektas (vadovavo Vilniaus bendrojo plano sudarymui ir jo vykdymui). 1941 Laikinosios vyriausybės narys, ėjo komunalinio ūkio ministro pareigas. 1944 pogrindžio prieš nacių okupaciją dalyvis. 1959 grįžęs į Lietuvą iki 1968 dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale (iki 1966 vyriausiasis architektas), 1970–84 – Paminklų konservavimo institute.

Veikla emigracijoje

1944 pasitraukė į Vokietiją, 1945–47 mokytojavo lietuvių gimnazijoje Eichstätte, 1946–49 dėstė Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA) universitete Miunchene; docentas (1947). 1949 persikėlė į Australiją, dirbo Darbų ir statybos departamento Melburne architektu, 1952–53 Lietuvių kultūros fondo pirmininkas.

Projektai

V. Landsbergis‑Žemkalnis. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Kaune (1938, dabar Kauno apskrities viešoji biblioteka)

Pagal jo projektus Kaune pastatyta: Vytauto Didžiojo universiteto akių ir ausų klinika, namas Maironio gatvėje 13 (abu 1930), Apskrities savivaldybės rūmai (1933, dabar Vyriausiasis policijos komisariatas), Kūno kultūros instituto rūmai (dabar Lietuvos sporto universitetas), Pienocentro rūmai (dabar Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas, abu 1934), Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (su inžinieriais A. Rozenbliumu, V. Ražaičiu, 1936, dabar Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas), Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (1938, dabar Kauno apskrities viešoji biblioteka).

V. Landsbergio‑Žemkalnio projektuoti pastatai funkciškai tikslingi, konstruktyvių apibendrintų formų, darnių proporcijų, fasadų plastikos pagrindas – pasikartojančių elementų ritmas. Gyvenamieji namai laisvesnės kompozicijos, būdinga skaidymas į geometrinius tūrius, interjero ir eksterjero darna, harmoningas ryšys su aplinka. Kiti projektai Lietuvoje: dvasinė seminarija Vilkaviškyje (1927), bažnyčios Kybartuose (1928), Šakiuose (1934, per II pasaulinį karą apgriauta, atstatant rekonstruota), Mažeikiuose (1936), gimnazijos Biržuose, Panevėžyje (1930–31), kunigų prieglauda Marijampolėje (dabar Vilkaviškio vyskupijos kurija, 1931), Pedagoginio instituto sporto rūmai Klaipėdoje (1937), ligoninės Švėkšnoje, Šiauliuose (1939), gyvenamieji namai įvairiuose miestuose.

V. Landsbergis‑Žemkalnis. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia Mažeikiuose (1936)

Sukūrė S. Dariaus ir S. Girėno paminklą Soldino miške (Lenkija) ir mauzoliejų Kaune (abu 1934), rekonstravo Valstybės teatrą (1930, dabar Kauno muzikinis teatras), dalyvavo sudarant Vilniaus senamiesčio 61 kvartalo regeneracijos (1961), Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo regeneracijos ir rekonstrukcijos projektus (1975, dabar Taikomosios dailės muziejus). Projektai Australijoje: Australijos ambasados kompleksas Naujajame Delyje (1955), Australijos sandraugos biuras Melburne (1956, abu su kitais architektais), bendrovės Burghart Hurle įmonė Melburne (1959).

Literatūrinis palikimas

Parašė pjesių, memuarų (apie tėvą, J. Jablonskį, P. Mašiotą, B. Dvarioną), atsiminimų knygą Hochverrat: Valstybės išdavimo byla 1944–1945 (1991), išvertė rusų, lenkų literatūros kūrinių.

Apdovanojimai

Vyčio Kryžiaus (1920), Darbo žvaigždės (1939) 1 laipsnio ordinas.

L: J. Kančienė, J. Minkevičius Architektas Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis Vilnius 1993; A. Nakas Architektas inžinierius Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis ir jo darbų konstruktoriai Vilnius 1997; V. Landsbergis Iš atminties ekrano: rašyta ir pasakota Vilnius 2001.

2458

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką