Lándsbergis Vytautas 1932 10 18Kaunas, Lietuvos valstybės, politikos ir kultūros veikėjas, kultūros istorikas, pianistas, muzikologas. V. Landsbergio‑Žemkalnio sūnus, G. Žemkalnio brolis, G. Landsbergienės vyras, J. Landsbergytės ir V. V. Landsbergio tėvas. Kovo 11 Akto signataras. Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas (1997). Habil. dr. (hum. m., 1994). 7 universitetų (tarp jų Sorbonos, Helsinkio, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Mykolo Romerio universitetų), Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Cardiffo universiteto (Didžioji Britanija) garbės narys.

Vytautas Landsbergis

Vytautas Landsbergis

Išsilavinimas ir akademinė veikla

1955 baigė Lietuvos konservatoriją (A. Dvarionienės fortepijono klasę). 1952–62 dėstė Čiurlionio meno mokykloje. 1955–57 Lietuvos konservatorijos koncertmeisteris. 1957–74 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute, 1956–63 ir 1974–90 Lietuvos konservatorijoje (1974–78 Klaipėdos fakultetuose); profesorius (1978).

Veikla Atgimimo metais

1988 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. 1988–90 Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas, nuo 1991 Sąjūdžio garbės pirmininkas. Gotlando komunikato signataras (1989). 1989–90 SSRS liaudies deputatas.

Atkuriamojo Seimo pirmininkas

1990–92 Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990–92 jo pirmininkas (pagal Lietuvos Pagrindinį Įstatymą – Lietuvos aukščiausias pareigūnas; 2022 06 30 Seimas įstatymu suteikė Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą).

V. Landsbergis kalba per protesto dėl badaujančiųjų sumušimo ir suėmimo mitingą Vilniaus Katedros aikštėje (antras iš kairės Lietuvos laisvės lygos vadovas A. Terleckas; 1988 09 29)

1990 03 11 vadovavo Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui, priėmusiam Kovo 11 Aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1990–92 vienas Baltijos Valstybių Tarybos vadovų. 1990–91 Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos, Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Jo veikla 1990–91 padėjo Lietuvai su tarptautinių organizacijų parama atsispirti SSRS ekonominei blokadai, ginkluotam smurtui, įgyti tarptautinį pripažinimą: Lietuva buvo priimta į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas (į abi 1991), kitas tarptautines organizacijas. 1991 07 V. Landsbergis su Rusijos Federacijos prezidentu B. Jelcinu pasirašė Lietuvos ir Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį (įsigaliojo 1992), kuria Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę pagal 1990 03 11 aktus. 1991 Helsinkyje Lietuvos Respublikos vardu pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą (priimtas 1975), 1992 Paryžiuje – Paryžiaus chartiją, Rio de Žaneire – Žemės chartiją, pasiekė (su kitais) susitarimą, kad per metus iš Lietuvos būtų išvesti Rusijos kariniai daliniai.

V. Landsbergis Kariuomenės ir visuomenės dienos renginiuose (Vilnius, 1997)

Visuomeninė ir politinė veikla po 1992

1992–2004 – Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1992–96 Seimo dešiniosios opozicijos vadovas, 1996–2000 Seimo pirmininkas. Vienas Tėvynės sąjungos–Lietuvos konservatorių partijos steigėjų (1993), 1993–2003 partijos pirmininkas, nuo 2003 prezidiumo narys – Politikos komiteto pirmininkas, nuo 2013 – garbės pirmininkas. 2003–04 Europos Parlamento stebėtojas, 2004–14 – jo narys. Norvegų tautos taikos premijos pagrindu (1991) įkūrė Vytauto Landsbergio fondą, kuris rūpinasi neįgalių vaikų globa ir gydymu, jaunaisiais menininkais.

V. Landsbergis Vasario 16 minėjime prie Signatarų namų (Vilnius, 2017)

Muzikologinė veikla

Tiria Lietuvos 19 a. antros pusės–20 a. pradžios muzikinę kultūrą ir 20 a. pabaigos muziką. Parašė veikalų apie M. K. Čiurlionio kūrybą (muziką, dailę, literatūrą): Pavasario sonata (1965), Pavasario sonata: M. K. Čiurlionio kūryba (1971, papildytas leidimas Čiurlionio kūryba 1975, LSSR valstybinė premija 1975, abu rusų kalba), Čiurlionio dailė (1976), Vainikas Čiurlioniui (1980), Čiurlionio muzika (1986), M. K. Čiurlionis. Laikas ir turinys (M. K. Čiurlionis. Time and Content 1992), Visas Čiurlionis (2008), sudarė knygas M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai (1973), M. K. Čiurlionis: Straipsniai (2013), parengė spaudai M. K. Čiurlionio 7 muzikos kūrinius, 5 jo dailės albumus, knygą M. K. Čiurlionis. Žodžio kūryba (1997), straipsnių rinkinį Mažoji Čiurlioniana: kūrėjo išvykimo šimtmečiui (2011), Debesies laivu. Užrašai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (2022). Parašė filmo scenarijų M. K. Čiurlionis. Mintys, paveikslai, muzika (1965). Čiurlionio draugijos pirmininkas (nuo 1987). Tarptautinio pianistų ir vargonininkų Čiurlionio konkurso tarybos pirmininkas (nuo 1995). Skambina M. K. Čiurlionio kūrinius solo ir su simfoniniu orkestru, 1998 parengė jų įrašų.

Tyrė Č. Sasnausko kūrybą (knyga: Česlovas Sasnauskas. Bibliografija 1978, Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai 1980, LSSR valstybinė premija 1988, Česlovas Sasnauskas. Tekstai: Gyvenimas ir kūryba 2002), V. Kudirkos muzikinę veiklą. Parengė spaudai V. Kudirkos, B. Dvariono, J. Gruodžio (visą fortepijoninę muziką, 2 tomai 1961–62) kūrinių, senųjų lietuvių kompozitorių romansų.

Parašė knygą Lietuvių folkloro teatras (1982), daugiau kaip 700 straipsnių apie muziką; svarbiausi paskelbti rinktinėje Geresnės muzikos troškimas (1990).

Knygos

V. Landsbergis Vilniaus knygų mugėje (2019)

V. Landsbergio visuomeninė ir politinė veikla atsispindi politinėje autobiografijoje Lūžis prie Baltijos (1997, vok. 1997, angl. 2000, papildyta, pavadinimu Lūžis prie Baltijos: politinė autobiografija po ketvirčio amžiaus 2019), straipsnių, kalbų, dokumentų rinkiniuose Atgavę viltį (1990 21991), Laisvės byla, 1990–1991 (1992), Kryžkelė (1996), Sunki laisvė (3 knygos 2000), Būta ir pasakyta. Mintys (2002), Pusbrolis Motiejus: knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų (2002 22003), Karaliaučius ir Lietuva: nuostatos ir idėjos (2003), Nauji dokumentai apie Sausio 13‑ąją (2003, pavadinimu Atpirkimas 22004), Europos Parlamente (2 knygos 2004–05), Lietuvos kelias į NATO: 1992–2004 idėjos, dokumentai, liudijimai (2005), Kaltė ir atpirkimas: apie Sausio 13-ąją (2012), Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?: pokalbiai su Mariuszu Maszkiewicziumi (2013), Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017 (2018), Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai (2021) ir kituose.

Parengė Baltijos Valstybių Tarybos 1990–92 dokumentų rinkinį Išvien (1997, angl. 1994), leidinį Kovo Vienuoliktosios Aktas: faksimilės, dokumentų rinktinę Svetima jėga: Iš Lietuvos įstatymų apie komunizmą, okupaciją, pasipriešinimą (abu 2000), knygas Dar kartą Lietuva! (2000), „Lukoil“ prieš „Williams“(2003), kitų leidinių. Su kitais sudarė knygą Pamirštas sovietų karo nusikaltimas: Rainiai 1940 06 24–25 (2006).

Išleido atsiminimus apie vaikystę Bangos, duokit kelią (2004), Kačerginės paveikslėliai (2019), poezijos knygas Organizuoti tekstai (2017), Organizuoti tekstai II (2019).

Apdovanojimai

Nacionalinė kultūros ir meno premija (2011). Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (2003), Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (2012), daugelio užsienio valstybių aukšti ir aukščiausieji apdovanojimai. Laisvės premija (2016), tarptautinių ir visuomeninių organizacijų apdovanojimai bei premijos.

L: Vytautas Landsbergis. Kultūros darbai: bibliografija. 1956–1996 Vilnius 1999; 137 knygos. Bibliografinis sąrašas 1962–2017 Vilnius 2017.

2309

2153

1412

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką