Vytautas Žalakevičius

Žalakẽvičius Vytautas 1930 04 14Kaunas 1996 11 12Vilnius, lietuvių kino režisierius, scenaristas.

Išsilavinimas ir veikla

1948–50 studijavo Kauno valstybiniame universitete (radijo inžineriją). 1956 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje (M. Čiaureli, G. Aleksandrovo mokinys). 1956–74 ir 1980–90 Lietuvos kino studijos režisierius (1961–74, 1980–90 ir meno vadovas). 1974–80 gyveno Maskvoje, dirbo kino studijos Mosfilm režisieriumi, šios studijos Eksperimentinio susivienijimo vadovu. 1977–80 Aukštųjų scenaristų ir režisierių kursų Maskvoje meno vadovas. 1980–87 Lietuvos valstybinio kinematografijos komiteto pirmininko pavaduotojas. 1989–92 dėstė Aukštuosiuose kino režisūros kursuose prie Lietuvos konservatorijos. 1990 Vilniuje su Kęstučiu Petruliu įkūrė kino studiją Studija 2000. 1995 Vilniuje surengė tarptautinį kino forumą Nesvarumo būklė, skirtą filmo Niekas nenorėjo mirti 30 m. jubiliejui.

Vytautas Žalakevičius

Vytautas Žalakevičius

Kūryba

V. Žalakevičius. Filmo Niekas nenorėjo mirti kadras (1966; Vaitkus – D. Banionis)

V. Žalakevičius. Filmo Niekas nenorėjo mirti kadras (1966; iš kairės: Juozapas‑Aitvaras – L. Noreika, Bronius – B. Oja, Vaitkus – D. Banionis)

Žymiausiame V. Žalakevičiaus filme Niekas nenorėjo mirti (1966, SSRS valstybinė premija 1967, su kitais) vaizduojami dramatiški įvykiai sovietinamame Lietuvos kaime. Asociatyvios poetikos kūrinyje siejamas istorinis ir mitinis laikas, nagrinėjama nacionalinio mentaliteto tema, individo ir represinės sistemos susidūrimas įgauna egzistencinę prasmę. Kiti svarbiausi filmai: Adomas nori būti žmogumi (1959, pagal V. Sirijos Girą), novelė Gyvieji didvyriai (filme Gyvieji didvyriai 1960, Karlovy Varų kino festivalio prizas, LSSR valstybinė premija 1960, už abu filmus, su kitais), Vienos dienos kronika (1963), Visa teisybė apie Kolumbą (1970, televizijos filmas), Tas saldus žodis – laisvė (1972, Maskvos kino festivalio Didysis prizas 1973), Avarija (1975, pagal F. Dürrenmattą), Nepažįstamo žmogaus pasakojimas (1980, pagal A. Čechovą), Atsiprašau (1982), Savaitgalis pragare (1987, dalyvaujant A. Grikevičiui, A. Kvirikašvili), Žvėris, kylantis iš jūros (1992, pagal J. Zamiatiną, Tarptautinio kino festivalio Umbria Fiction Gubbio prizai, Šiaurės šalių kino festivalio Rouene prizas, visi 1993).

V. Žalakevičiaus filmai priskiriami autorinio kino krypčiai, jiems būdinga dinamiškas montažas, polifoninė struktūra, ekspresyvi plastika, daugiaplaniai psichologizuoti, raiškūs veikėjų charakteriai, tiksli, lakoniška aktorių vaidyba.

Parašė daugiau kaip 20 scenarijų savo, t. p. A. Dausos ir A. Grikevičiaus (Jausmai 1968), A. Grikevičiaus (Ave, vita! 1969, su G. Kanovičiumi, Sadūto‑tūto 1974, Faktas 1981, LSSR valstybinė premija 1984, su kitais), A. Puipos (Velnio sėkla 1979, Elzė iš Gilijos 1999) ir kitų režisierių filmams.

Atminimo įamžinimas

Apie V. Žalakevičių sukurti dokumentiniai filmai Ant Žalalendo kranto (1987, režisierius S. Beržinis), Pastabos gyvenimo būdo paraštėse (2002, režisierius A. Grikevičius). 2011 Antakalnio mikrorajone Vilniuje V. Žalakevičiaus vardu pavadinta gatvė.

Apdovanojimai

Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995).

R: Aš nežinau... / sud. R. Paukštytė Vilnius 1997. L: L. Tapinas Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje: Vytauto Žalakevičiaus gyvenimo ir kūrybos pėdsakais Vilnius 2008.

1706

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką