Výtauto Ddžiojo universitètas, VDU, 1922–1930 Lietuvõs universitètas, 1940–1941 Kaũno universitètas, 1946–1950 Kaũno valstýbinis universitètas, valstybinė aukštoji mokykla. Yra Kaune.
Veikla ir struktūra
Vykdoma 39 bakalauro (pagrindinių; iš jų 3 – anglų kalba), 1 vientisųjų (teisės), 52 magistrantūros (iš jų 15 – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, rengiami 23 mokslo krypčių daktarai. Yra nuolatinės ir nuotolinės studijos.
Veikia 10 fakultetų (Ekonomikos ir vadybos, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Informatikos, Katalikų teologijos, Menų, Politikos mokslų ir diplomatijos, Socialinių mokslų, Teisės fakultetų, Muzikos akademija), Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, 2 institutai (Inovatyvių studijų, Užsienio kalbų), 5 universitetiniai centrai (Energetinio saugumo tyrimų, Karjeros, Menų, Sporto, Studentų), 9 departamentai (Finansų, Marketingo ir komunikacijos, Mokslo ir inovacijų, Studentų reikalų, Studijų, Tarptautinių ryšių, Valdymo ir investicijų, Viešųjų pirkimų, Žmogiškųjų išteklių), Teisės ir Vidaus audito skyriai, Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.
Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas
Universitetui priklauso Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas, S. ir S. Lozoraičių muziejus (įkurtas 2000), radijo stotis (įkurta 2010), Leidybos grupė. Veikia folkloro ansamblis Linago (įkurtas 1991), tautinių šokių ansamblis Žilvitis (įkurtas 1997), galerija 5 aukštas (įkurta 2007), menų galerija 101 (įkurta 2008), Vytauto Didžiojo universiteto teatras (įkurtas 2012; pirmasis profesionalus aukštosios mokyklos teatras Lietuvoje), akademinis mišrus choras Vivere Cantus (įkurtas 2015), Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras ir kiti kolektyvai, daug klubų.
Vytauto Didžiojo universitetas yra Baltic Management Institute, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto, Socialinės ekonomikos instituto, Kauno mokslo ir technologijų parko, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos‑muziejaus, ASU mokomojo ūkio, Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazijos, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos, Verslo praktikų centro steigėjas.
Leidiniai
Universitetas kasmet išleidžia daugiau kaip 100 įvairių leidinių: monografijų, studijų, konferencijų straipsnių rinkinių, tezių, vadovėlių.
Leidžia 17 mokslo žurnalų: SOTER (1924–1939 ir nuo 1999), Darbai ir dienos, Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai (abu 1930–1940 ir nuo 1995), Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai (1931–1942 ir nuo 1999), Kauno istorijos metraštis, Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos (abu nuo 1998), Teisės apžvalga (1999–2001 ir nuo 2010), Teatrologiniai eskizai (2000), Meno istorija ir kritika (nuo 2005), Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos (nuo 2006), Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai (nuo 2007), Baltic Journal of Law and Politics, International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach, Socialinis darbas. Patirtis ir metodai (visi trys nuo 2008), Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas (nuo 2010), Darnioji daugiakalbystė (nuo 2012), Holistinis mokymas (2015). Bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis leidžia žurnalus: Environmental, Research, Engineering and Management (nuo 1995), Archivum Lithuanicum (1999), Lietuvos metinė strateginė apžvalga, Lithuanian annual strategic review (abu nuo 2003).
Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija
Istorija
Lietuvos universiteto studentai (apie 1923; © Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka)
Lietuvos universitetas įkurtas 1922 02 16 suvalstybinus Aukštuosius kursus. Turėjo 5 fakultetus: Matematikos ir gamtos, Medicinos, Technikos, Teologijos (1922 pertvarkytas į Teologijos ir filosofijos fakultetą), Socialinių mokslų (1922 pertvarkytas į Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetus), 1925–1936 dar veikė Evangelikų teologijos fakultetas. 1939 pabaigoje Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetai perkelti į Vilniaus universitetą. 1922 Vytauto Didžiojo universitetas turėjo dvejus rūmus, 1929 gavo trečius, 1930 buvo pastatyta Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos, 1931 – Fizikos ir chemijos institutas, 1933 – Medicinos fakulteto rūmai, 1940 – universitetinės klinikos. 1923 universitete mokėsi 1380, 1927 – 3583, 1930 – 4097, 1935 – 3334, 1937 – 3004, 1939 – 3053 studentai ir laisvieji klausytojai (neturintys brandos atestato). 1924 dirbo 174, 1931 – 211, 1937 – 249 dėstytojai.
1940 uždarytas Teologijos ir filosofijos fakultetas, į Vilniaus universitetą iškeltas Matematikos ir gamtos fakultetas ir Medicinos fakulteto Farmacijos skyriaus pirmieji du kursai. 1940 pabaigoje buvo 2284 studentai, 183 dėstytojai. Per nacių Vokietijos okupaciją iš Vytauto Didžiojo universiteto pašalintas 31 dėstytojas, studentai komjaunuoliai. Uždrausta priimti naujus studentus ir likviduotas antras kursas, panaikintos stipendijos. 1941 atkurtas Teologijos ir filosofijos fakultetas pertvarkytas į Teologijos ir Filosofijos fakultetus.
Vytauto Didžiojo universiteto choras prie Latvijos universiteto 1935 03 04
Vytauto Didžiojo universiteto studentai šoka kepurinę (1935, fotografas Karlas Baulas; © Kupiškio etnografijos muziejus)
1943 Vytauto Didžiojo universitetas uždarytas, 1944 vėl atidarytas, veikė 4 fakultetai (Istorijos ir filosofijos, Medicinos, Statybos, Technologijos). 1946 dar įsteigti Architektūros, 1947 – Farmacijos fakultetai. 1947 Istorijos ir filosofijos fakultetas pertvarkytas į Filologijos fakultetą, Technologijos ir Statybos fakultetai – į Mechanikos, Elektrotechnikos ir Chemijos fakultetus. Įsteigta Marksizmo‑leninizmo katedra, parengiamieji kursai darbininkų ir valstiečių vaikams. 1949 Filologijos fakultetas perkeltas į Vilniaus universitetą, iš Vilniaus universiteto į Vytauto Didžiojo universitetą atkeltas farmacijos ir stomatologijos specialistų rengimas. 1945 buvo 1440 studentų, apie 200 dėstytojų (19 profesorių, 44 docentai), 1948 – 2789 studentai.
1950 vietoj Vytauto Didžiojo universiteto įkurtas Kauno politechnikos institutas (nuo 1991 Kauno technologijos universitetas) ir Kauno medicinos institutas (nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Vytauto Didžiojo universitetas atkurtas 1989.
1990 prie Vytauto Didžiojo universiteto prijungta Kauno kunigų seminarija (įkurta 1864), 2011 – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas (tapo Muzikos akademija). 2017 03 29 Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve Berlyne surado Vasario 16 Akto originalą. 2017 buvo 413 dėstytojų (iš jų 79 % – turintys mokslo laipsnį), 111 mokslo darbuotojų, 6456 studentai (4326 bakalaurai, 1489 magistrantai, 384 vientisųjų studijų studentai, 193 doktorantai, 64 profesinių studijų studentai). 2018 01 13 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė, kad Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas būtų reorganizuojami juos prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (šie universitetai tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija nuo 2019 01 01 ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija nuo 2018 07 01).
Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas (architektas Feliksas Vizbaras, 1925, buvę Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai)
Rektoriai
1
1301
2271