Vytenis (Alessandro Guagnini kronikos Europos Sarmatijos aprašymas, 1578, iliustracija, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Vytẽnis ? 1316, Lietuvos didysis kunigaikštis (apie 1295–1316). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butvydo sūnus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, kunigaikščių Teodoro ir Vainiaus brolis. Titulavosi Lietuvos ir Žiemgalos karaliumi. Pagarsėjo kaip karo vadas ir diplomatas. Kovojo su Vokiečių ordinu ir Livonijos ordinu. Rengė žygius į Lenkiją (1295, 1296, 1300, 1307). Vokiečių ordinas, dažnai puldinėdamas Žemaitiją, 13 a. pabaigoje–14 a. pradžioje žemaičių didžiūnus nuteikė prieš Lietuvos valdovą Vytenį. Vietininko Žemaitijoje Gedimino padedamas jis konsolidavo valstybę. Tam išnaudojo Livonijos ordino konfliktus su Rygos miestu ir arkivyskupu. 1298 Vytenio pasiuntiniai Rygoje su jais prieš Livonijos ordiną sudarė sąjungą (gyvavo iki 1330) ir pažadėjo Lietuvos krikštą. Lietuviai prie Rygos pastatė pilį, joje įkurdino įgulą ir gynė miestą nuo vokiečių riterių. Jau 1298 04 09 jie suteikė rygiečiams pagalbą, 05 25 Vytenio kariuomenė sudegino Livonijos ordino pilį Karkus (vokiečių kalba Karkhaus; į šiaurę nuo Rygos). Livonijos ordino kariuomenė, pastojusi grįžtantiems lietuviams kelią prie Toreidos upės Latvijoje, 06 01 buvo visiškai sumušta: žuvo magistras Bruno, komtūras, 22 riteriai ir apie 1500 karių.

Geri santykiai su Ryga skatino prekybą, stiprino Lietuvos padėtį prie Dauguvos, kur apie 1300 prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galutinai buvo prijungtas Polockas. Vėliau ėmė laimėti Vokiečių ordino remiamas Livonijos ordinas. Lietuvių ir rygiečių kariuomenė buvo nugalėta prie Neuermühleno pilies (prie Dauguvos žemupio). 1309 Livonijos ordiną puolė Vytenio sūnus Žvelgaitis, 1310 – Vytenis. Tačiau Livonijos ordinas įsigalėjo Žiemgaloje; čia pilyse nuo 1289 buvo lietuvių įgulos (po 1279 laimėto Aizkrauklės mūšio su Livonijos kariuomene Dauguvos dešiniajame krante). 1313 šis ordinas užėmė nuo 1281 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdytą Daugpilį.

Lietuvai didžiausias agresorius buvo Vokiečių ordinas, kuris vien 1300–15 surengė (daugiausia į Žemaitiją) daugiau kaip 20 žygių siekdamas sunaikinti Vytenio ir karvedžio Surmino pastangomis įrengtą lietuvių pilių su nuolatinėmis įgulomis gynybos sistemą prie Nemuno ir Jūros. 1298–1315 Vytenis surengė 11 atsakomųjų žygių į Vokiečių ordino užkariautas prūsų žemes Sembą, Notangą ir Varmę. Kai 1313 Vokiečių ordino didelis karinis laivas pilių sienoms griauti Nemunu iš Ragainės atplaukė prie Junigedos (Veliuonos) pilies, Vytenio nurodymu Surminas jį sunaikino.

Vytenio pastangomis buvo sustabdyti Livonijos ordino antpuoliai į Lietuvą, apginta Žemaitija nuo Vokiečių ordino pavergimo, atgautos po Lietuvos karaliaus Mindaugo mirties (1263) prarastos Vakarų Rusios žemės ir prijungta Turovo bei Pinsko kunigaikštystės, t. p. dalis Palenkės. 1312 laiške popiežiui Klemensui III Vytenis kvietė į Lietuvą atvykti vienuolius pranciškonus vadovauti Naugarduke jo pastatydintai katalikų bažnyčiai, siūlė atkurti po Mindaugo nutrūkusius Lietuvos ryšius su popiežiumi ir Europos Katalikų Bažnyčia.

Amžininkai Vytenį vertino kaip tvirtą ir ryžtingą asmenybę. Jo įpėdiniu tapo brolis Gediminas.

L: J. Jakštas Naujausi Gedimino dinastijos kilmės tyrinėjimai / Lietuvos praeitis t. 1 1940; R. Varakauskas Lietuvos ir Livonijos santykiai XIII–XVI a. Vilnius 1982; S. C. Rowell Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva: pagonių imperija Rytų ir Vakarų Europoje, 1295–1345 Vilnius 2001; Z. Ivinskis Die Handelsbeziehungen Litauens mit Riga im 14. Jahrhundert / Primus Congressus Historicorum Balticorum 1938; M. Murinius Kronika mistrzów pruskich Olsztyn 1989.

683

415

8

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką