Wagramo mūšis (Vãgramo mšis), lemiamas Austrijos–Prancūzijos karo mūšis, įvykęs 1809 07 05–06 prie Wagramo (dabar Deutsch‑Wagramas, 16 km į šiaurės rytus nuo Vienos). Prancūzijos ir jos sąjungininkų (Saksonijos, Bavarijos, Italijos) kariuomenė (178 400 žm., 584 pabūklai, vadas imperatorius Napoleonas I) naktį į 07 05 netikėtai persikėlė per Dunojų ir vakare puolė Austrijos kariuomenės (daugiau kaip 128 900 žm., 452 pabūklai, vadas erchercogas Karolis) pozicijas, bet austrai sėkmingai atrėmė visas atakas. 07 06 austrai perėjo į puolimą pagrindinį smūgį nukreipdami į prancūzų kairįjį sparną ir beveik atkirsdami juos nuo tiltų per Dunojų. Prancūzų pergalę lėmė generolo J.‑A. MacDonaldo kolonos (45 000 žm., 104 pabūklai) galingas taraninis smūgis austrų pozicijos centrui. Nesulaukę pastiprinimų austrai buvo priversti trauktis; surengti jų persekiojimo prancūzams nepavyko.
Austrai neteko daugiau kaip 41 250, prancūzai – daugiau kaip 33 850 karių; Wagramo mūšis pralenkė visus iki tol pasaulyje vykusius mūšius pagal artilerijos ugnies intensyvumą. 1809 07 12 Austrija pasirašė Znaimo (dabar Znojmo) paliaubas.