Wakefield (Vekfildas), miestas Didžiojoje Britanijoje, Anglijos šiaurinėje dalyje, į pietus nuo Leedso, Peninų priekalnėse, prie Calderio upės (Ouse’o intakas). 73 700 gyventojų (2013); priklauso Leedso aglomeracijai. Vidaus vandenų uostas (kanalas jungia Wakefieldą su Humberio estuarija). Per Wakefieldą eina Leedso–Londono geležinkelis ir automobilių magistralė, Leedso–Mančesterio geležinkelis. Chemijos (dažų), tekstilės, maisto pramonė, mašinų gamyba. Karalienės Elžbietos I gramatinė mokykla (įkurta 1591). Miesto muziejus (1955). Hepworth meno galerija (2011). Karališkasis teatras (1894). Gotikinė Visų Šventųjų katedra (pradėta statyti 1300). Wakefieldo tiltas ir Švč. Mergelės Marijos koplyčia (14 a.). Karūnos teismo pastatas (1810), 95 arkų mūrinis geležinkelio tiltas per Calderio upę (1860), rotušė (1880). Skulptūrų ir kiti parkai. Netoli Wakefieldo yra Sandalo pilies (pastatyta 12 a.) griuvėsiai.
Istorija
1086 minimas karaliaus dvaras Wachfeld. 1308 tapo vilnų prekybos, apie 1470 flamandiškų audinių prekybos centru. Per Baltosios ir Raudonosios rožių karus (1455–85) Wakefieldo mūšyje 1460 pabaigoje Lankasterių šalininkų kariuomenė nugalėjo Jorkų šalininkus. 15 a. pradėtos kasti akmens anglys. 16 a. tapo tekstilės pramonės centru. Per Anglijos revoliuciją 1643 užimtas generolo T. Fairfaxo vadovaujamos Parlamento šalininkų kariuomenės. 1869 Wakefieldo apylinkėse veikė 46 kasyklos. 19 a. Wakefieldas tapo grūdų prekybos centru, plėtota dažų ir mašinų pramonė. 1888 suteiktos miesto teisės. Šalies vyriausybei uždarius beveik visas kasyklas 1984 kilo angliakasių streikas. 1974 Wakefieldas tapo metropolinės grafystės rajonu.