Gropius Walter (Valteris Gròpijus) 1883 05 18Berlynas 1969 07 05Bostonas, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų architektas, architektūros teoretikas, dizaineris. Funkcionalizmo atstovas. Novembergruppe, Werkbund, Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų (nuo 1929) narys.

Išsilavinimas ir veikla

Walter Gropius

1903–07 studijavo Miuncheno ir Berlyno aukštosiose technikos mokykloje. 1907–10 Berlyne dirbo P. Behrenso architektūrinėje bendrovėje, 1910 su architektu A. Meyeriu įkūrė architektūrinę bendrovę. Per I pasaulinį karą tarnavo Vokietijos kariuomenėje. 1918 įsitraukė į radikalių menininkų judėjimus, 1919 įkūrė Bauhauso mokyklą Weimare (1919–28 jos direktorius). 1928–34 vertėsi privačia praktika Berlyne. 1934 emigravo į Didžiąją Britaniją (dirbo su architektu E. M. Fry). Persikėlęs į Jungtines Amerikos Valstijas 1937–52 dėstė Harvardo universiteto Dizaino mokykloje Kembridže, 1938–52 Architektūros departamento vadovas; profesorius. 1937–41 dirbo su architektu M. L. Breueriu. 1946 Kembridže įkūrė architektų asociaciją The Architects Collaborative.

Projektai

W. Gropius. Bauhauso archyvo pastatas Berlyne (pirminis projektas 1964, 1979; © LATGA / Bild-Kunst, 2020)

Svarbiausi projektai – fabrikas Fagus Alfelde (su architektu A. Meyeriu, 1911, vienas pirmųjų pastatų su stiklo plokštumomis fasade ir stikliniais kampais be atramų) ir Bauhauso mokyklos pastatai Dessau (1926, su mokyklos pastatais Weimare, Bernau – Pasaulio paveldo paminklas, nuo 1996) – funkcionalūs, vientiso stiklo sienų, su plokščiais stogais; funkcionalistinių pastatų prototipai. Kiti svarbesni projektai: Valstybinio teatro rekonstrukcija Jenoje (1923), nuosavas gyvenamasis namas Lincolne (Masačusetso valstija, 1938), Harvardo universiteto Harknesso centras Kembridže (1950), Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Atėnuose (1961), bendrovės Pan Am dangoraižis Niujorke (abu su kitais, 1963).

Parengė urbanistinių projektų (Dessau gyvenamasis rajonas Dessau-Törtenas, kvartalai Dammerstock Karlsruhėje, visi 1928, ir Siemensstadt Berlyne, 1930, pastarasis – Pasaulio paveldo paminklas, nuo 2008), kuriuose mažas pajamas turintiems žmonėms suprojektavo funkcionalių ir ekonomiškų gyvenamųjų namų. Sukūrė automobilių, baldų dizaino, parodų paviljonų projektų.

Knygos

Parašė knygų, svarbiausia – Naujoji architektūra ir Bauhausas (The New Architecture and The Bauhaus 1935).

Apdovanojimai

Karališkojo britų architektūros instituto (1956), Amerikos architektūros instituto (1959) aukso medalis.

2225

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką