Wiesbaden (Výsbadenas), miestas Vokietijos vidurinės dalies vakaruose, į pietvakarius nuo Frankfurto prie Maino; Heseno žemės administracinis centras.

Wiesbadeno panorama

278 600 gyventojų (2020); priklauso Reino‑Maino aglomeracijai.

Wiesbadenas įsikūręs Reino dešiniajame krante, priešais Mainzo miestą (Reino kairiajame krante). Upių uostas. Wiesbadeną ir Mainzą jungia 3 automobilių kelių ir 2 geležinkelio tiltai. Šiauriau Wiesbadeno eina Kölno–Frankfurto prie Maino greitaeigė geležinkelio linija, Wiesbadeną su ja jungia geležinkelio šaka. Wiesbadeno‑Erbenheimo karinis oro uostas.

Kurhauzas Wiesbadene (1907, architektas F. Thierschas)

Chemijos, farmacijos (AbbVie Gmbh & Co. KG bendrovė), statybinių medžiagų, elektrotechnikos, elektronikos, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė, mašinų, transporto priemonių, automatinių krautuvų gamyba. Kalle‑Albert pramonės parkas (įkurtas 1997). Wiesbadenas – vienas seniausių Europoje balneologijos kurortų (romėnų vadintas Aquae Mattiacae). Yra 27 mineralinės versmės (iš jų 26 – natrio chloridinės, jų temperatūra 38–67 ºC); gydoma daugiausia reumatinės, kvėpavimo takų ligos, podagra. Kurorto parkas (įkurtas 1852). Vokietijos diagnostikos klinika (įkurta 1970). Turizmas (apie 1 mln. turistų, 2011).

Reino‑Maino aukštosios mokyklos (taikomųjų mokslų universiteto) dalis. Heseno aukštoji policijos ir administravimo mokykla (įkurta 1980). Privatus Europos verslo mokyklos ūkio ir teisės universitetas (įkurtas 1971). Vokietijos statistikos, kriminalistikos centrinės žinybos. Vokietijos statistikos žinybos biblioteka, Heseno žemės biblioteka ir archyvas, muzikos, miesto bibliotekos, literatūros namai Villa Clementine. Muziejai, tarp jų žymiausias – Wiesbadeno muziejus (menas, gamtos istorija, Nassau istorinės srities archeologija).

Heseno valstybinis teatras (įsteigtas 1894); jame vyksta kasmetinis tarptautinis teatro ir muzikos festivalis Maifestspiele (nuo 1896). Kasmetiniai kino, džiazo, vyno festivaliai. Kongresų centras. Lošimų namai. Gyvūnų ir augalų parkas Fasanerie. Į šiaurę nuo Wiesbadeno yra Reino‑Taunuso gamtos parkas (įkurtas 1968).

Architektūra

Išliko senovės Romos laikotarpio miesto sienos liekanų (4 a., 1902 pristatyta Romėnų vartai). Senoji (1610, rekonstruota 1828) ir Naujoji (1887, architektas G. J. Hauberrisseris) rotušė, rūmai – Biebricho (18 a. pirma pusė), Miesto (1840, architektas G. Molleris, dabar Heseno parlamento rūmai), teatro (1894, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer), geležinkelio stoties (1906, architektas F. Klingholzas), kurhauzo (1907, architektas F. Thierschas), vilos – Villa Clementine (1882, restauruota 2009), Söhnleinų (1906, architektai O. W. Pfleghardas, M. Haefeli). Šv. Bonifaco bažnyčia (1849, architektas Ph. Hoffmannas), stačiatikių Šv. Jelizavetos (1855, architektas Ph. Hoffmannas) ir Turgaus (1852–62, architektas C. Boosas) cerkvės.

Biebricho rūmai Wiesbadene (18 a. pirma pusė)

Istorija

Pirmieji gyventojai dabartinio Wiesbadeno vietoje apsigyveno neolito epochoje. 121 minima romėnų gyvenvietė Aquae Mattiacorum, garsėjusi gydomosiomis versmėmis. 260 užimta alemanų, 496 – frankų. 828–830 minima Wisibada pavadinimu. 1232 tapo Šv. Romos imperijos laisvuoju miestu. 13 a. pabaigoje gavo teisę kaldinti pinigus.

1659–1744 Nassau‑Usingeno hercogystės sostinė. 1806 žlugus Šv. Romos imperijai įėjo į Reino konfederaciją (1806–13), tapo Nassau hercogystės sostine. Po Austrijos–Prūsijos karo (1866) atiteko Prūsijai. Po Krištolinės nakties (1938) iš Wiesbadeno į nacių koncentracijos stovyklas deportuota ir ten vėliau nužudyta apie 1200 žydų.

Po II pasaulinio karo Wiesbadenas tapo Vokietijos Federacinės Respublikos Heseno žemės administraciniu centru. Mieste gimė orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas.

Lietuviai

1945 Wiesbadeno kareivinėse įkurdinta karo pabėgėlių lietuvių (daugiausia stovykloje buvo apie 2000 žmonių). Nuo 1945 veikė lietuvių vaikų darželis, pradinė mokykla, gimnazija (130 mokinių, 27 mokytojai), liaudies universitetas, amatų mokykla, gailestingųjų seserų, vairuotojų, buhalterių, siuvimo, anglų, vokiečių, prancūzų kalbų kursai, vaikų teatras, dramos studija, sporto klubas Lituanica (surengė 3 lietuvių žaidynes), tautinis ansamblis, chorai, skautų tuntas Dainava (apie 250 skautų), ateitininkai.

1945 Wiesbadene įkurtas Lietuvių sąjungos Vokietijoje Wiesbadeno skyrius, įvyko sąjungos apygardų atstovų suvažiavimas; 1946 sudaryta Lietuvių tremtinių bendruomenės Švietimo komisija. Leidykla Giedra 1945 rotatoriumi spausdino informacinį biuletenį Žinios, 1945–46 – Wiesbadeno lietuvių balsas, 1946–48 – žurnalą Žvilgsniai (visų redaktorius J. Mekas), lietuviškas knygas.

1946 leidykla Aistia leido Tremtinių žinias. 1946 Wiesbadene įkurta pirmoji lietuvių tremtinių parapija.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką