Whewell William (Viljamas Hiùvelis) 1794 05 24Lancaster 1866 03 06Kembridžas, anglų filosofas, mokslo istorikas. Vienas žymiausių ir įtakingiausių 19 a. anglų mokslininkų. 1816 baigė Kembridžo universiteto Švč. Trejybės koledžą, nuo 1817 jame dėstė, 1841–66 šio koledžo vadovas.

Pažinimo teorija

Pasak W. Whewellio, visos žinios turi subjektyvią (idealią) ir objektyvią pusę: kiekviename pažinimo akte yra du priešingi elementai – idėjos ir suvokiniai. Kritikavo I. Kantą dėl išskirtinio dėmesio subjektyviam pažinimo elementui ir J. Lockeʼą dėl to, kad pažinimą grindė empiriniu, objektyviu būdu. W. Whewellis manė, kad žinioms įgyti svarbūs abu elementai. Anot jo, fundamentalios idėjos įgyjamos ne patyrimo būdu, bet yra ypatingas proto sandaros ir aktyvumo padarinys, kylantis nepriklausomai nuo patyrimo, tačiau veikloje nuolat su patirtimi derinamas. Erdvės, laiko, priežasties ir tapatumo idėjos suteikia struktūrą daugybei mūsų patiriamų jutimų, formuodamos bendrus ryšius, susiejančius tuos jutimus. Fundamentalios idėjos tiksliai atvaizduoja objektyvias, nepriklausančias nuo mąstymo proceso pasaulio savybes.

William Whewell (dailininkas James Lonsdale, aliejus, 1825, Kembridžo universiteto Švč. Trejybės koledžo kolekcija)

Indukcijos samprata

Indukcijos samprata yra svarbiausia W. Whewellio mokslo filosofijos dalis. Jis laikė save F. Bacono sekėju ir skelbėsi atnaujinęs jo indukcijos metodą. Teigė, kad indukciniame samprotavime pačiu mąstymo veiksmu, jungiančiu atskirus atvejus, pridedamas naujas elementas. Šį mąstymo veiksmą vadino apibendrinimu (angl. colligation) – faktai apibendrinami iki sąvokų, kad juos būtų galima išreikšti bendru dėsniu. Apibendrinus žinomų klasės narių aibę sąvokomis bendroji savybė priskiriama visiems, net ir nežinomiems klasės nariams. Pasak W. Whewellio, J. Kepleris, pastebėjęs, kad T. Braheʼs nurodytos Marso planetos padėtys tenkina elipsės lygtį, ir numatęs, kad Marsas juda elipse aplink Saulę, tokį judėjimą priskyrė visoms planetoms.

W. Whewellio nuomone, kad indukciniu būdu gautos naujos teorijos būtų laikomos empiriškai teisingomis, jos turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pirma, teorija turi numatyti naujus, dar nestebėtus faktus, antra, teorijos turi numatyti ir paaiškinti kitos rūšies faktus nei tie, kuriais remiantis buvo kuriama teorija, ir trečia, laikui bėgant teorijos turi tapti vis nuoseklesnės. Empirinis mokslas turėtų pasiekti būtinas tiesas, kurias mes žinotume a priori.

Moralės filosofija

Moralės filosofijoje W. Whewellis laikėsi intuityvistinio požiūrio, teigė, kad žmonės turi ypatingą gebėjimą (sąžinę), leidžiančią jiems tiesiogiai atskirti, kas yra moraliai teisinga. Tai ne atskiras moralinis gebėjimas, bet ypatinga proto galia, sprendžianti apie dorovės dalykus, todėl moralės principai yra proto taisyklės. Šios taisyklės yra pirminiai principai ir prote aptinkamos, kai apmąstome savo moralinę prigimtį, t. y. remdamiesi intuicija.

Įtaka ir reikšmė

W. Whewellio filosofinės ir mokslinės įžvalgos turėjo įtakos J. F. W. Herscheliui, Ch. R. Darwinui, M. Faraday, Ch. Lyellui ir kitiems žymiems 19 a. mokslininkams. Sukūrė mokslo terminų anglų kalba (mokslininkas, lingvistika), M. Faraday perėmė jo pasiūlytus terminus anodas, katodas ir jonas.

W. Whewellio mokslo filosofiją (pirmiausia indukcinio samprotavimo prigimties aiškinimą) ir fundamentalių idėjų sampratą, kritikavo J. S. Millis. 20 a. loginio pozityvizmo kritikai (Ilkka Niiniluoto, L. Laudanas) nagrinėjo W. Whewellio ir K. R. Popperio mokslo filosofijų panašumus.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Indukcinių mokslų istorija (History of the Inductive Sciences 3 t. 1837), Indukcinių mokslų filosofija (The Philosophy of the Inductive Sciences 2 t. 1840), Moralės elementai (The Elements of Morality 1845), Sisteminės moralės paskaitos (Lectures on Systematic Morality 1846), Mokslo idėjų istorija (The history of scientific ideas 2 t. 1858), Atnaujintas naujasis organonas (Novum Organon Renovatum 1858).

Parašė teologijos, mechanikos, geologijos, astronomijos, politinės ekonomijos, tarptautinės teisės ir architektūros veikalų.

1151

L: M. Fisch William Whewell Philosopher of Science Oxford 1991; L. J. Snyder Reforming Philosophy: A Victorian Debate on Science and Society Chicago 2006.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką