Wismar

Wismar (Vsmaras), miestas Vokietijos šiaurėje, Meklenburgo‑Pomeranijos žemėje, prie Wismaro įlankos (Baltijos jūros Meklenburgo įlankos dalis).

Šv. Jurgio bažnyčia Wismaro panoramoje

42 800 gyventojų (2021). Prekybos (krovinių apyvarta daugiau kaip 3 mln. t per metus; daugiausia vežama mediena, durpės, kalio druska, javai, chemijos pramonės produkcija), žvejybos, jachtų uostas.

Geležinkeliai ir plentai į Schweriną, Liubeką, Rostocką. Žvejybinių, keleivinių ir kitų laivų statyba (Nordic Yards Wismar bendrovė), mašinų, laivų sraigtų gamyba, maisto (žuvų, cukraus), metalo ir medienos apdirbimo, chemijos, popieriaus pramonė. Pajūrio kurortas.

Aukštoji technikos mokykla (taikomųjų mokslų universitetas; įkurta 1908). Miesto biblioteka. Miesto istorijos, Meklenburgo‑Pomeranijos technikos muziejai. Teatras. Zoologijos sodas.

2271

Architektūra

Senamiesčio vidurinėje dalyje – didelė Turgaus aikštė (viena didžiausių Vokietijoje), aplink ją išsidėstę 14–19 a. pastatai, klasicistinė rotušė (1819), prekių sandėlis Alter Schwede (apie 1380), viduryje yra fontanas Wasserkunst (1602).

Bažnyčios: gotikinė Švč. Mergelės Marijos (13–14 a.), Šv. Mikalojaus (1380–1487), Šv. Jurgio (13 a. pirma pusė, per II pasaulinį karą apgriauta, 1990–2010 atstatyta). Renesansiniai rūmai Fürstenhof (1554, 1879 restauruoti; dabar miesto valdžios rūmai).

2271

Istorija

12 a. Palabio slavai įkūrė Vyšemiro gyvenvietę. 13 a. pradžioje ją užėmė vokiečiai. 1229 gyvenvietė gavo miesto teises ir pavadinta Wismaru. 1257–1358 buvo Meklenburgo hercogų rezidencija. 1259 gynybai nuo jūrų piratų Wismaras sudarė sąjungą su Liubeku ir Rostocku (iš šios sąjungos išaugo Hanza).

Viduriniais amžiais mieste klestėjo prekyba alumi ir silkėmis, buvo daug gelumbės audyklų. 1376 nuo maro epidemijos mirė apie 10 000 Wismaro gyventojų. Po Amerikos atradimo (1492) pasikeitus prekybos keliams prasidėjo Wismaro nuosmukis.

Per Trisdešimties metų karą (1618–48) 1632 Wismaras užimtas Švedijos kariuomenės. Pagal 1648 Vestfalijos taiką atiteko Švedijai; pradėtas vadinti Visborgu, tapo Švedijos didžiausia citadele Baltijos jūros pietinėje pakrantėje. 1653 mieste įkurtas Aukščiausiasis Tribunolas. 1657–79 buvo užimtas Danijos kariuomenės.

1803 Meklenburgo grafas už 1,258 mln. riksdalerių išsinuomojo Wismarą 100 m. laikotarpiui. Wismaras de facto priklausė Vokietijai, de jure – Švedijai, todėl iki 1897 neturėjo atstovo Meklenburgo parlamente. 1903 Vokietija pasiekė, kad Švedija atsisakytų teisių į Wismarą.

19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje mieste suklestėjo juodoji metalurgija, mašinų, popieriaus, čerpių ir asfalto gamyba, jūrų prekyba.

Per II pasaulinį karą dėl čia buvusių lėktuvų gamyklų Wismaras bombarduotas Sąjungininkų aviacijos.

1945 05 užimtas Didžiosios Britanijos ir Kanados kariuomenių, bet perduotas SSRS kariuomenei, nes Jaltos konferencijoje (1945 02) buvo priskirtas sovietų okupacinei zonai.

1949–90 buvo antras pagal svarbą Vokietijos Demokratinės Respublikos uostas.

2002 Wismaro ir Stralsundo istoriniai centrai įtraukti Pasaulio paveldo sąrašą.

2271