diferencialinių lygčių ypatingieji taškai: a – mazgo taškas, b – balno taškas, c – sūkurio taškas, d – centras

ypatngasis tãškas, taškas, kuriame netenkinama diferencialinės lygties d y d x {nitalic{d}y} over {nitalic{d}x} f(x, y) Cauchy uždavinio vienaties sąlyga. Kai funkcija f(xy) pakankamai mažoje taško (x0y0) aplinkoje neturi kitų ypatingųjų taškų, taškas (x0y0) vadinamas izoliuotuoju ypatinguoju tašku. Svarbiausias ypatingasis taškas yra neapibrėžtumo 0 0 {0} over {0} taškas, t. y. lim x x 0 f ( x , y ) = 0 0 lim from{x rightarrow x_{0}}f ( x, y )`=`{0} over {0} . Pvz., diferencialinė lygtis d y d x = ax + by cx + ky {nitalic{d}y} over {nitalic{d}x}`=` {ax`+`by} over {cx`+`ky} , kurioje abck – realieji pastovūs skaičiai, tenkinantys sąlygą ak – bc ≠ 0, turi vienintelį izoliuotąjį ypatingąjį tašką: O(0, 0). Tiesine transformacija ξ = αx + βy, η = γx + δy, kurioje αβγδ – realieji pastovūs skaičiai, tenkinantys sąlygą αδ – βγ ≠ 0, duotoji diferencialinė lygtis d y d x = ax + by cx + ky {nitalic{d}y} over {nitalic{d}x}`=` {ax`+`by} over {cx`+`ky} pakeičiama paprastesne lygtimi d η d ξ = λ 1 η λ 2 ξ {nitalic{d} %eta } over {nitalic{d} %xi }`=` { %lambda _{1} %eta } over { %lambda _{2} %xi } , kai charakteristinės lygties | c λ k a b λ | = 0 left lline matrix{c`-` %lambda # k ## a # b`-` %lambda } right rline`=`0 šaknys λ1 ir λ2 yra skirtingos.

Kai λ1 ir λ2 yra to paties ženklo realiosios šaknys, gaunamos tokios diferencialinės lygties integralinės kreivės: η = C | ξ | λ 1 λ 2 ( ξ 0 ) C`cdot` lline %xi rline^{ { %lambda _{1}} over { %lambda _{2}}}`( %xi `<>`0) ξ = 0, (η ≠ 0). Kai ξ → 0, šios integralinės kreivės artėja prie izoliuotojo ypatingojo taško ξ = 0, η = 0. Jos liečia ašį (pav., a). Izoliuotieji ypatingieji taškai ξ = 0, η = 0 ir x = 0, y = 0 vadinami paprastaisiais mazgais. Kai λ1 ir λ2 yra realieji ir priešingų ženklų skaičiai, pažymėjus λ 1 λ 2 = γ > 0 -{ { %lambda _{1}} over { %lambda _{2}} }`=` %gamma `>`0 gaunama η | ξ | γ = C %eta`cdot` lline %xi rline^{ %gamma }`=`C . Šiuo atveju į izoliuotąjį ypatingąjį tašką ξ = 0, η = 0 įeina tik keturi spinduliai: η = 0 (ξ ≠ 0); ξ = 0 (η ≠ 0) (pav., b). Kai C ≠ 0, integralinės kreivės η | ξ | γ = C %eta`cdot` lline %xi rline^{ %gamma }`=`C neina per tašką ξ = 0, η = 0 ir su spinduliais bendrų taškų neturi. Tokie izoliuotieji ypatingieji taškai ξ = 0, η = 0 ir x = 0, y = 0 vadinami balno taškais. Kai charakteristinės lygties šaknys λ1 ir λ2 yra kompleksinės (λ1 = p + iq, λ2 = p – iq), diferencialinė lygtis d η d ξ = λ 1 η λ 2 ξ {nitalic{d} %eta } over {nitalic{d} %xi }`=` { %lambda _{1} %eta } over { %lambda _{2} %xi } yra kompleksinė: d η d ξ = ( p + i q ) η ( p i q ) ξ {nitalic{d} %eta } over {nitalic{d} %xi }`=` {(p`+`nitalic{i}q) %eta } over {(p`-`nitalic{i}q) %xi } . Šiuo atveju transformacijos ξ = αx + βy, η = γ x + δy koeficientus galima parinkti tokius, kad ji būtų: ξ = αx + βy, η = α ¯ x + β ¯ y %eta `=` overline { %alpha }x`+` overline { %beta }y ; čia α ¯ overline { %alpha } ir β ¯ overline { %beta }  – kompleksiniai pastovūs dydžiai, jungtiniai atitinkamai α ir β dydžiams. Tada η = ξ ¯ %eta`=` overline { %xi } . Įrašius į lygtį d η d ξ = ( p + i q ) η ( p i q ) ξ {nitalic{d} %eta } over {nitalic{d} %xi }`=` {(p`+`nitalic{i}q) %eta } over {(p`-`nitalic{i}q) %xi } išraiškas ξ = u + iv, η = u – iv (čia u ir v – realieji kintamieji) gaunama homogeninė lygtis d v d u = pv qu pu + qv {nitalic{d}v} over {nitalic{d}u}`=` {pv`-`qu} over {pu`+`qv} , kurios bendrasis neišreikštinis sprendinys yra toks: u 2 + v 2 = C e p q arctg v u sqrt{ u^{2}`+` v^{2}}`=`C e^{-{{p} over {q}} arctg {v} over {u} } . Remiantis formulėmis u = ρcosϕ, v = ρsinϕ (čia ρ ir ϕ – polinės koordinatės) gaunama, kad ρ = C e p q φ %rho `=`C e^{-{{p} over {q}} %varphi } . Šios integralinės kreivės plokštumoje (uv) yra logaritminės spiralės (pav., c). Jos eina per izoliuotąjį ypatingąjį tašką u = 0, v = 0, bet jame neturi apibrėžtos krypties, be galo daug kartų apeina šį tašką ta pačia kryptimi asimptotiškai prie jo artėdamos. Toks pat kokybinis integralinių kreivių vaizdas yra taško x = 0, y = 0 aplinkoje. Toks diferencialinės lygties d y d x = ax + by cx + ky {nitalic{d}y} over {nitalic{d}x}`=` {ax`+`by} over {cx`+`ky} izoliuotasis ypatingasis taškas x = 0, y = 0 vadinamas židiniu arba sūkurio tašku. Kai λ1 ir λ2 yra grynai menamos (λ1 = iq, λ2 = –iq), gaunama diferencialinė lygtis d v d u = u v {nitalic{d}v} over {nitalic{d}u}`=`-{u} over {v} , kurios integralinės kreivės yra koncentriniai apskritimai u2 + v2 = C2 (pav., d). Jų centras yra izoliuotasis ypatingasis taškas u = 0, v = 0. Šiuo atveju lygties d y d x = ax + by cx + ky {nitalic{d}y} over {nitalic{d}x}`=` {ax`+`by} over {cx`+`ky} integralinės kreivės yra elipsės, kurių centras yra taške x = 0, y = 0. Toks ypatingasis taškas vadinamas centru arba verpeto tašku.

Diferencialinių lygčių ypatinguosius taškus tyrė J. H. Poincaré, A. Liapunovas, O. Perronas.

L: P. Golokvosčius Diferencialinės lygtys Vilnius 2000.

-mazgas, paprastasis mazgas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką