Żagań (Žãganis), miestas Lenkijos pietvakariuose, Liubušo vaivadijoje, į pietus nuo Zielona Góros; apskrities centras.
24 424 gyventojai (2021).
Żagańis įsikūręs prie Bóbro (Oderio intakas) ir Czerna Wielkos upių santakos, apsuptas miškų (per 54 % Żagańio ploto užima miškai). Per Żagańį eina Vroclavo–Cottbuso (Vokietija) geležinkelis.
Tekstilės ir trikotažo, siuvimo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Laisvoji ekonominė zona (įkurta 2003). Turizmas.
Daug sporto objektų. Valstybinė muzikos mokykla. Miesto viešoji biblioteka, vaivadijos pedagogikos bibliotekos filialas. Sąjungininkų karo belaisvių martirologijos muziejus.
2271
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia Źagańyje (15 a., perstatyta 17 a.)
Senamiestis išsidėstęs Bóbro upės dešiniajame krante, kairiajame – nauji gyvenamieji, pramoniniai rajonai. Išliko miesto sienos fragmentų (14–16 a.). Vienuolynų kompleksai: augustinų (įkurtas 1284) – gotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (13–15 a., įgavo baroko bruožų 1730, architektas K. M. Frantzas), barokinis vienuolyno pastatas (apie 1730), biblioteka (1736), gotikinis svirnas (15 a.), barokinis internato pastatas (1740–58, dabar viešbutis); pranciškonų (įkurtas 1292, nuo 1628 jėzuitų) – Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (14 a. pradžia, išplėsta 1486, perstatyta baroko stiliumi 1688–97), barokinė jėzuitų kolegija (1697, architektas A. della Porta, aula, 1733, sparnai, 18 a. antra pusė). Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (15 a., perstatyta baroko stiliumi 17 a.), šalia – vėlyvosios gotikos ir renesanso Kristaus Kapo koplyčia (1588–98), vėlyvojo baroko Šventosios Dvasios bažnyčia (1702). Rūmai: barokiniai (pastatyti 1634 A. von Wallensteinui, perstatyti 1792 ir 1855) su angliškuoju parku (19 a.), barokiniai klasicistiniai, vadinamieji Wdowim (1793, architektas V. Ch. Schultze, dabar administracinis pastatas), klasicistiniai (18 a. pabaiga, dabar Teismo rūmai), neoklasicistiniai (perstatyti 19–20 a., dabar miesto biblioteka). Neoklasicistinė rotušė (1869, su gotikiniais fragmentais). Netoli miesto – romaninė Švč. Mergelės Marijos Lenkijos Karalienės bažnyčia (13 a. vidurys).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1202 kaip kaštelionijos centras. Miesto teisės suteiktos 1248–60. 1278–1634 – Żagańio kunigaikštystės sostinė. Iki 1472 priklausė Piastų kunigaikščiams, 1472–1548 – Saksonijai, 1548–1742 – Habsburgams (vokiškai vadintas Saganu), 1742–1945 – Vokietijai (Prūsijai; Prūsijos karalystei iki 1918).
17 a. pradžioje suklestėjo, 1632–1730 miestą siaubė karai ir gaisrai. 19 a. tapo vienu regiono kultūrinių ir politinių centrų.
1939–45 mieste ir prie jo veikė nacių Vokietijos koncentracijos stovyklos. 1945 per SSRS ir nacių Vokietijos mūšius sunaikinta 55 % miesto. Nuo 1945 priklauso Lenkijai. 1946–75 ir nuo 1999 – apskrities centras.
2271
Sagan