zakristijà (lot. sacristia < sacer – šventas), bažnyčios patalpa. Dažniausiai įrengta prie presbiterijos šono ir sujungta su ja durimis, kartais ir koridoriumi. Didelių bažnyčių zakristijos būna navą (dažniausiai kairiąją) užbaigiančioje koplyčioje arba vienoje didesnių šoninių koplyčių. Zakristija dažniausiai turi ir išorinį įėjimą. Zakristijoje laikomi liturginiai reikmenys, drabužiai, liturginės knygos, joje dvasininkai ir patarnautojai rengiasi (apsivelka liturginius drabužius) pamaldoms, kaupiasi maldai. Zakristijos prototipas – pastoforija. Rytų Bažnyčiose zakristijos atitikmuo yra už ikonostaso atitverta altoriaus dalis, kurioje dvasininkai rengiasi pamaldoms prie tam skirto altoriaus.
2271