Zálcburgas (Salzburg), federacinė žemė Austrijos vidurinėje dalyje. Ribojasi su Vokietija (šiaurės vakaruose) ir Italija (apie 10 km ruožas pietvakariuose, tarp Šiaurės Tirolio ir Rytų Tirolio).
Zellio ežeras, priekyje – Zell am See miestas
Plotas 7154 km2. 558 500 gyventojų (2019).
Centras – Zalcburgo miestas (155 000 gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Halleinas (21,3), Saalfeldenas (16,7), Walsas‑Siezenheimas (13,4).
Paviršius kalnuotas. Didesniąją Zalcburgo dalį užima Zalcburgo Alpės. Zalcburgo šiaurėje – Alpių prieškalnės, rytuose – Salzkammerguto vakarinė dalis. Zalcburgo pietuose – Aukštojo Tauerno kalnagūbris (jame yra Zalcburgo aukščiausia viršūnė – Grossvenedigerio kalnas, 3674 m) ir Žemojo Tauerno kalnagūbrio vakarinė dalis. Aukštikalnėse yra ledynų.
Didžiausia upė – Salzachas (prasideda Aukštajame Tauerne); daug jo intakų. Wolfgangsee, Wallersee ir kiti ežerai.
Dirvožemiai Zalcburgo šiaurės rytuose – išplautžemiai ir rudžemiai, kalnuose – rudžemiai ir kalciažemiai. Miškai užima apie 38 % Zalcburgo ploto. Aukštojo Tauerno nacionalinio parko šiaurinė dalis.
Kasama druska (prie Halleino), volframo rūda, gaunama marmuras, gipsas, diabazas, mergelis, yra geležies, vario rūdų, sidabro, aukso telkinių. Daug hidroelektrinių. Metalo ir medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, tekstilės, siuvimo, maisto (daugiausia pieno; daug pagaminama Emmentalio sūrių), statybinių medžiagų pramonė, mašinų gamyba.
Ariamoji žemė užima apie 1 % Zalcburgo teritorijos, alpinės pievos – 26 %, kitos pievos ir ganyklos – 19 %. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Zalcburgo priemiesčiuose – sodininkystė, daržininkystė. Kertamas miškas. Turizmas – viena svarbiausių Zalcburgo ūkio šakų.
Daug kurortų, žiemos sporto centrų: Zalcburgas, Bad Gasteinas, Bad Hofgasteinas, Kaprunas, Zell am See, Saalbachas‑Hinterglemmas. Per Zalcburgo teritoriją eina geležinkeliai ir automobilių keliai, jungiantys Austriją su Vokietija ir Italija. Zalcburgo W. A. Mozarto tarptautinis oro uostas.
Istorija
Dabartinio Zalcburgo teritorijoje žmonės apsigyveno prieš 40 000 metų. 5 a. pr. Kr. čia atsikėlė keltai. 1 a. pr. Kr. regioną užkariavo romėnai. Įkūrus miestą Iuvavum (dabar Zalcburgo miestas) suklestėjo prekyba druska ir marmuru.
5 a. įsiveržė germanų gentys, daugiausia bavarai. 739 įkurta Zalcburgo vyskupija, 798 arkivyskupija. 14 a. ji tapo nepriklausoma nuo Bavarijos Šventosios Romos imperijos sudėtyje. 1805 atiteko Austrijai, 1810 Bavarijai, 1816 vėl Austrijai. 1867–1918 priklausė Austrijai‑Vengrijai. Nuo 1867 turi savo Landtagą.
1918 tapo Austrijos federacine žeme. 1938–45 okupuota nacių Vokietijos. 1945–55 priklausė Jungtinių Amerikos Valstijų kontroliuojamai zonai.