paminklas zalcburgiečiams su užrašu lietuvių ir vokiečių kalbomis Zalcburgo protestantams XVIII a. čia, prie Nemuno, radusiems savo Naująją Tėvynę (Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė; autorius Šarūnas Arbačiauskas; 2 medinės sijos, primenančios pritvirtintas prie suklypusio vežimo rato ienas, simbolizuoja sunkią kelionę į tolimą kraštą)
zalcburgiẽčių kolònija Mažõjoje Lietuvojè, Austrijos imperijos Zalcburgo žemės gyventojų austrų apgyventa teritorija Mažojoje Lietuvoje. Susiformavo 1732–36, po 1709–11 didžiojo maro ir bado, per didžiąją vokiškąją kolonizaciją (maras, kolonizacija). Zalcburgo žemėje 18 a. pradžioje vykstančios religinės kovos (katalikai persekiojo evangelikus, menonitus) vertė evangelikus zalcburgiečius keltis į protestantiškas šalis (viena jų buvo Prūsija). Persikėlimą skatino ir dažni nederliai Zalcburgo žemėje.
Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I ediktų ir patentų raginami zalcburgiečiai 1732 pradėjo apsigyventi Prūsijoje (daugiausia Mažosios Lietuvos regione). Jie iš pradžių įsikurdavo palapinėse, žiemai buvo perkeliami į lietuvių (lietuvininkų) namus (šie turėjo kolonistus maitinti); trūkstant gyvenamųjų būstų lietuvininkus imta prievarta iškeldinti iš jų ūkių. Domenų (valdovo) žemėje valstiečių ūkius iki 1734 gavo apie 600 zalcburgiečių šeimų (iš jų apie 400 – lietuvininkų ūkiuose). Zalcburgiečiai (ir kiti kolonistai) buvo apgyvendinami grupėmis (atskiruose kaimuose), kad nelietuvėtų. Prūsijos valdžia kolonistams teikė įvairių privilegijų, atleido nuo lažo, ilgainiui jie tapo žemės savininkais.
1732–34 atsikėlė daugiau kaip 13 900 zalcburgiečių (dėl atšiauresnio klimato, ligų dalis išmirė, dalis persikėlė gyventi kitur), jų daugiausia įsikūrė Lietuvos provincijoje – lietuviškiausių Mažosios Lietuvos apskričių (Įsruties, Ragainės, Tilžės, išskyrus Klaipėdos apskritį) kaimuose; kolonijos centras buvo Gumbinė. 1736 iš Mažosios Lietuvos 3723 kolonistų ūkių zalcburgiečiams priklausė 766 (20,5%). 1744 Lietuvos provincijoje gyveno 10 410 zalcburgiečių: 9096 valsčiuose, 154 junkerių dvaruose, 1160 miestuose.
Zalcburgiečių kolonija buvo didžiausia vokiška kolonija Mažojoje Lietuvoje. Zalcburgiečių ir kitų vokiečių bei vokiškai kalbančiųjų Mažosios Lietuvos kolonizacija buvo lietuvininkų akultūracijos, asimiliacijos (ypač nuo 19 a.) ir germanizacijos vienas svarbiausių veiksnių.
1998 Vilkyškių centre atidengtas paminklas zalcburgiečiams, apsigyvenusiems Mažojoje Lietuvoje po didžiojo 1709–11 maro (pav.).
415
2271