Zálcburgo lietùviai
1945–48 Zalcburge ir jo apylinkėse veikė keturios karo pabėgėlių baltų stovyklos. 1945 pabaigoje dauguma lietuvių (apie 500) perkelta į Glasenbacho stovyklą (5 km nuo Zalcburgo). Čia veikė lietuvių komitetas, Lietuvių studentų sąjungos, Raudonojo Kryžiaus, BALF skyriai, vaikų darželis, pradinė mokykla, gimnazija (direktorius V. Krėvė), liaudies universitetas, kultūrinio darbo draugija, tautinių šokių, dramos (vadovas H. Kačinskas) rateliai, rengti anglų kalbos, vairuotojų, siuvėjų, virėjų, kirpėjų kursai, leistas savaitraštis Mūsų žinios (1945–47; redaktorius Č. Grincevičius), žurnalas Tėvynėn (1946–47; redaktoriai V. Krėvė, V. A. Dambrava), informacinis biuletenis Dienos žinios (1945–47). Zalcburgo bažnyčiose laikytos pamaldos lietuvių kalba. Iki 1951 dauguma lietuvių išvyko į Kanadą, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis, Zalcburge jų liko kelios dešimtys. 20 a. 6 dešimtmetyje Zalcburge veikė Austrijos lietuvių bendruomenės Zalcburgo seniūnija.
Nuo 1970 Lietuva bendradarbiauja su Zalcburgo žeme: per Lietuvos sovietinę okupaciją daugiausia plėtoti mokslo ir kultūros, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) – t. p. švietimo, medicinos, turizmo, verslo ryšiai. 1989 pasirašyta Vilniaus ir Zalcburgo bendradarbiavimo ir draugystės sutartis, 1991 – Susitarimas dėl bendradarbiavimo plėtojimo.
1992 įkurta Zalcburgo ir Lietuvos draugija (pirmininkas E. Wagneris) puoselėja Lietuvos ir Austrijos santykius, pristato Lietuvos kultūrą, mokslą, verslą Zalcburgo visuomenei. Nuo 1993 Zalcburge veikia Lietuvos garbės konsulatas Zalcburgo žemei, Tiroliui, Aukštutinei Austrijai ir Forarlbergui.
-Zalcburgas
2271