žaleikos
žaleikà (rus.), briòlka, rusų ir baltarusių muzikos instrumentas – pučiamasis liežuvėlinis aerofonas. Gluosnio arba šeivamedžio vamzdelis (100–150 milimetrų ilgio) su nendrės arba žąsies plunksnos liežuvėliu viršutiniame gale. Žaleikos apačioje užmautas karvės arba beržo tošies ragas. Instrumentas turi 3–7 skylutes pirštams. Garsaeilis diatoninis. Būna ir porinių žaleikų (pučiamos vienbalsės ir dvibalsės melodijos). Griežiama solo, duetu, su guslėmis ir armonika. Garsas stiprus, aštrokas. Chromatinę žaleiką 1900 orkestre pradėjo naudoti V. Andrejevas.
650