Žálgirio rinktnė, 1945 08 15–1946 01 31 Strnos rinktnė, Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1945–52 Suvalkijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu. Priklausė Tauro apygardai. Turėjo 4 kuopas, jų veikimo teritorija: vakaruose palei buvusios Rytų Prūsijos sieną, nuo Kudirkos Naumiesčio iki Nemuno, šiaurėje palei Nemuną iki Kauno, rytuose – palei Kauno–Marijampolės plentą (išskyrus Marijampolę) ir pietuose palei Šešupę. 1949 03 vietoj kuopų sudarytos Trispalvės vėliavos, Šturmo, Vasario 16 bei Dariaus ir Girėno tėvūnijos (tėvūnija). Jų veikimo teritorija: Šakių apskr., Vilkaviškio, Marijampolės ir Kauno apskričių dalys. Nuo 1948 12 rinktinės teritorijoje leistas atnaujintas Tauro apygardos štabo laikraštis Laisvės žvalgas (1945 08–1951 02).
paminklas 1947 žuvusiems Žalgirio rinktinės Vyčio kuopos partizanams Galinių kaime (Šakių rajono savivaldybė; skulptorius V. Cikana)
Žymesnės kautynės: 1946 06 04 Grybinės (žuvo 51 stribas, partizanų 1 žuvo, 2 sužeisti) ir 1947 11 iš 15 į 16 Opšrūtų kautynės. 1947 12 15 V. Strimo vadovaujami partizanai per sieną lydėjo į Vakarus vykstančius kovojančios Lietuvos įgaliotinius J. Lukšą (slapyvardžiai Skirmantas, Skrajūnas) ir K. Pyplį (slapyvardis Audronis); per kautynes su SSRS pasieniečiais Romintos girioje, prie Romintos upės (buvusi Rytų Prūsija), žuvo 3 partizanai. Paskutinis rinktinės kovotojas J. Balčius (slapyvardžiai Mindaugas, Plutonas) žuvo 1957 07 26.
Žalgirio rinktinės vadai: 1945 08 15–11 20 B. Abramavičius (slapyvardis Spyglys), 1946 01 31–04 18 J. Kleiza (slapyvardžiai Siaubas, Žalgiris), 1946 04 19–10 21 J. Ilgūnas (slapyvardis Šarūnas), 1946 10 22–1947 01 04 J. Jasulaitis (slapyvardžiai Turklys, Kazokas), 1947 01 05–1948 04 27 V. Strimas (slapyvardis Šturmas), 1948 04 28–10 V. Vitkauskas (slapyvardžiai Saidokas, Karijotas), 1949 11 01–1950 09 28 F. Žindžius (slapyvardis Tigras), 1950 09 29–1951 03 J. Jankauskas (slapyvardis Demonas), nuo 1951 04 ir 1951 07 20–1952 07 K. Širvys (slapyvardis Sakalas; paskutinis vadas, išduotas).
1248