žalieji finansai

žaleji finánsai, finansiniai ištekliai, skirti finansuoti veikloms, susijusioms su aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu.

Termino samprata

Žaliųjų finansų terminas yra naujas, todėl jo apibūdinimas dar nėra galutinai nusistovėjęs. Terminas žalieji finansai glaudžiai siejamas su terminais klimato finansai ir darnieji finansai (tvarusis finansavimas). Žalieji finansai skirti finansuoti veikloms, susijusioms su klimato kaitos mažinimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir kitų aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu (vandens išteklių valdymu, biologinės įvairovės užtikrinimu, kraštovaizdžio saugojimu ir kitais). Klimato finansai yra žaliųjų finansų dalis, skirta finansuoti veikloms, susijusioms su klimato kaitos mažinimu ir prisitaikymu prie jos. Darnieji finansai yra plačiausia sąvoka, apimanti finansuotinas veiklas, užtikrinančias tvarų aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų įgyvendinimą.

Termino istorija

Žaliųjų finansų termino istorija siejama su aplinkosaugą reglamentuojančiais pasaulinių organizacijų ir Europos Sąjungos politiniais dokumentais, strategijomis ir direktyvomis. Vieni pirmųjų žaliųjų finansų terminą apibrėžė mokslininkai Niklasas Höhne (Vokietija), Sumalee Khosla (Didžioji Britanija), Hanna Fekete (Vokietija) ir Alyssa Gilbert (Didžioji Britanija; 2012), Simonas Zadekas (Didžioji Britanija) ir Cassie Flynn (Jungtinės Amerikos Valstijos; 2013), Nannette Lindenberg (Vokietija; 2014).

Žaliųjų finansų sritys

Žalieji finansai jungia finansų ir verslo pasaulį su aplinkai draugiška elgsena. Terminai žalieji finansai ir žaliasis finansavimas dažnai vartojami kaip sinonimai, nes žalieji finansai reiškia finansinius išteklius, o žaliasis finansavimas – šių išteklių panaudojimą. Tai nulemia ir žaliųjų finansų, kaip ekonominio reiškinio, aprėptį. Žalieji finansai apima viešųjų ir privačiųjų žaliųjų investicijų finansavimą, žaliosios viešosios politikos finansavimą ir žaliuosius finansinius išteklius. Žaliosios investicijos yra investicijos į aplinkosaugos prekes ir paslaugas bei žalos aplinkai ir klimatui prevenciją, mažinimą ir kompensavimą. Žaliosios viešosios politikos finansavimas skirtas žalos aplinkai mažinimo ar prisitaikymo prie jos projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti. Vienas tokios viešosios politikos įgyvendinimo pavyzdžių yra atsinaujinančios energijos tarifų nustatymas.

Žaliosios finansinės priemonės

Žalieji finansiniai ištekliai gali būti akumuliuojami įvairiomis formomis, įprastai vadinamomis finansinėmis priemonėmis (instrumentais). Pagrindinės finansinės priemonės yra šios: žaliosios obligacijos, žaliosios akcijos, žalieji indeksai, žaliosios paskolos, aplinkos apsaugos fondai, žalieji rizikos fondai, oro sąlygų išvestinės finansinės priemonės, žaliosios draudimo priemonės (žaliasis draudimas), valstybei priklausantys žalieji fondai, dotacijos, taršos leidimai.

Žaliųjų finansinių priemonių funkcionavimui užtikrinti yra svarbus ekonominis, teisinis ir institucinis reguliavimas.

Žaliosios obligacijos

Viena populiariausių žaliųjų finansų priemonių yra žaliosios obligacijos. 2020 antro ketvirčio Klimato obligacijų iniciatyvos (Climate Bonds Initiative, 2021) duomenimis, žaliųjų obligacijų išleista už 258,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Žaliasis finansavimas dažniausiai naudojamas investicijoms į energetiką, pastatų atnaujinimą ir transporto sektorių (tam skiriama daugiau kaip 87 % viso finansavimo). Europoje išleistos žaliosios obligacijos sudaro daugiau kaip pusę (55 %) visų pasaulio žaliųjų obligacijų.

Lietuvoje išleista žaliųjų obligacijų už 800 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pirmosios žaliąsias obligacijas išleido akcinės bendrovės Ignitis grupė, AUGA group ir Lietuvos valstybė.

Centrinių bankų veikla

Prie finansų sistemos žalinimo reikšmingai prisideda ir centriniai bankai. 8 centriniai bankai ir finansų priežiūros institucijos 2017 nusprendė įsteigti Žalesnės finansų sistemos kūrimo tinklą (Network for Greening the Financial System, NGFS). Nuo sukūrimo tinklas gerokai išsiplėtė, 2021 pradžioje jį sudarė 87 nariai (tarp jų – ir Lietuvos bankas).

Žaliųjų finansų trukdžiai

Žaliųjų finansų vystymąsi riboja termino žaliasis neapibrėžtumas, informacijos asimetriškumas (kai dalyviai disponuoja skirtinga turima informacija), išorinių veiksnių internalizavimo problemos, žaliųjų investicijų projektų terminų ir investuotojų lūkesčių jiems neatitikimas.

žaliasis finansavimas; žaliosios investicijos; žaliosios obligacijos; klimato finansai; darnieji finansai

3236