Žalioji rinktinė

Žalióji rinktnė, Šiaurės Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1945 03–1948 04 kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.

Įkurta 1945 03 Liaudiškių miške (Šeduvos vlsč.) vykusiame partizanų 9 būrių (veikiančių Baisogalos, Pakruojo, Panevėžio, Pumpėnų, Pušaloto, Radviliškio, Rozalimo, Smilgių ir Šeduvos apylinkėse) atstovų susitikime. Vadas – I. Pucevičius (slapyvardis Radvila). Rinktinės štabas ir apie 35 partizanai buvo įsikūrę Mažuolių miške, turėjo 4 rašomąsias mašinėles, radijo imtuvą, kas 10 d. leido Tarptautinių įvykių apžvalgą (redaktorius I. Pucevičius). I. Pucevičiui žuvus, nuo 1945 09 01 rinktinei vadovavo leitenantas V. Juozokas (slapyvardžiai Beržas, Petraitis). Šiam 1946 02 13 žuvus, rinktinė liko be vadovybės. Vado pareigas laikinai ėjo Ypatingojo būrio vadas J. Skačkauskas (slapyvardis Strausas), bet rinktinės kuopos veikė savarankiškai.

Žaliosios rinktinės kovotojai (1947)

J. Skačkausko vadovaujama kuopa 1948 04 prisijungė prie tuomet sudarytos Prisikėlimo apygardos ir pasivadino Lietuvos žaliąja rinktine. Kita kuopa, vadovaujama V. Česnakavičiaus (slapyvardžiai Valas, Daujotas), veikė kaip Žaliosios rinktinė. Jos vadas nuo 1947 07 01 buvo V. Česnakavičius. 1947 08 rinktinė prisijungė prie Algimanto apygardos. V. Česnakavičiui 1949 03 19 žuvus, rinktinės naujas vadas J. Januševičius (slapyvardžiai Vilkas, Margis, Rakšnys; žuvo 1951 04 04) ją suskirstė į 4 rajonus: Mindaugo, Vienybės, Vytauto ir Užupio. 1950 rudenį nustojus veikti Algimanto apygardai, rinktinė prisijungė prie Vyčio apygardos.

Žymesnės kautynės: 1945 07 08 pultas Rozalimas, 07 29 kautasi Liaudiškių miške, 1946 02 13 – Ažagų miške (Ažagų kautynės), 02 14–15 – Litkūnų miške (Rozalimo vlsč.) ir 1948 03 29 – Mumšilio miške (Šiaulėnų vlsč.).

Paskutiniai Žaliosios rinktinės vadai: 1951 05–1953 02 24 S. Kulys (slapyvardis Visvaldas) ir 1953 02 25–11 03 J. Šomka (slapyvardis Čerčilis).

L: Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Žalioji rinktinė. Vytauto ir Algimanto apygardos Vilnius 2022.

2408