Zámbijos architektūrà ir dail
Šalies šiaurinėje ir rytinėje dalyse rasta petroglifų, uolų piešinių (seniausi jų iš ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų). Tradicinėje architektūroje labiausiai paplitę karkasiniai apskrito plano būstai iš žolių pintomis sienomis, kūgio pavidalo stogu. Kartais jie krečiami iš molio (fasadai puošiami stilizuotais piešiniais). Zambijos šiaurinėje dalyje (prie Luapulos upės) gyvenamieji būstai grupuojami aplink centrinėje aikštėje stovintį vado gyvenamąjį namą, gyvenvietes kartais juosia gynybinės tvoros, pietuose – tvoromis apjuostos kelių gyvenamųjų namų sodybos komponuojamos aplink vado pastatų kompleksą (sudaro 10–15 statinių). 20 a. viduryje pastatyta taisyklingo plano gyvenviečių, jose – molinių stačiakampio plano nendriniais keturšlaičiais stogais dengtų gyvenamųjų namų. Tradicinei dailei būdinga medžio drožiniai (jais dekoruojami baldai, indai, kiti reikmenys), ritualinės kaukės, įvairiaspalviais geometriniais raštais puošti pinti dembliai ir krepšiai, moliniai geometriniu ornamentu puošti indai ir pypkės.
kaukė (medis, natūralus pluoštas, plastikas, apie 1980)
20 a. pradžioje įkurta netaisyklingo plano naujų miestų (Lusaka, Livingstone’as, Ndola), juose pastatyta plytų mūro, gelžbetoninių konstrukcijų visuomeninių ir sakralinių, gyvenamųjų pastatų. 20 a. 7 dešimtmetyje daugiausia statyta Lusakoje (anglikonų Šv. Kryžiaus katedra, 1962, architektūrinė bendrovė Hope, Reeler & Morris, inžinierius O. Arupas, Parlamento rūmai, 1966, architektūrinė bendrovė Montgomerie, Oldfield, Kirby, Zambijos universiteto pastatai, 1968, architektas J. Elliottas). 20 a. antros pusės–21 a. pradžios žymesni dailininkai: G. Ellison (g. 1930), T. Dube (1930–96), C. Zukas (g. 1931), S. Kappata (g. 1936), H. Tayali (1943–87), A. Simpasa (g. 1946), L. Mwamba (g. 1966).
1729
Zambijos kultūra
Zambijos konstitucinė santvarka
Zambijos partijos ir profsąjungos