Zámbijos istòrija
Ikikolonijinis laikotarpis
Pirmieji Zambijos teritorijoje apsigyvenę dabartiniai žmonės buvo sanai. 6 a. iš šiaurės pradėjo keltis bantų gentys, kurios išstūmė sanus į pietus. 14–15 a. pietinė Zambijos dalis priklausė Monomotapos karalystei (centras – dabartinėje Zimbabvėje). 17–19 a. šiaurės vakarinė dalis įėjo į Lundos valstybės sudėtį. 19 a. vakarinėje šalies dalyje gyvavo barotsių, šiaurės rytinėje – Bembos valstybė. 19 a. į pietrytinę šalies dalį iš Pietų Afrikos atsikėlė angoniai.
Kolonijiniai laikai
17–18 a. iš Mozambiko į Zambiją dėl aukso ir dramblio kaulo skverbėsi portugalų pirkliai. 18 a. pradžioje jie įsteigė faktoriją Zambezės ir Luangwos upių santakoje. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje visoje dabartinės Zambijos teritorijoje paplito vergų prekyba, joje dalyvavo portugalų pirkliai iš Mozambiko ir Angolos.
Britų susidomėjimą regionu sukėlė škotų keliautojo D. Livingstone’o ekspedicijos 1853–73. 1889 britų kalnakasybos magnatas C. J. Rhodes’as įsteigė Britanijos Pietų Afrikos bendrovę. Didžiosios Britanijos vyriausybė suteikė bendrovei užimtų teritorijų valdymo teises. Per 19 a. 10 dešimtmetį dabartinės Zambijos teritorija faktiškai tapo Britanijos Pietų Afrikos bendrovės valda. 1891 barotsių ir Lundos valstybėms primestas protektoratas, įveiktas bembų (1896) ir angonių (1898) pasipriešinimas. 1895 bendrovės valdoma teritorija pavadinta Rodezija. Regionas į pietus nuo Zambezės pavadintas Pietų Rodezija (dabartinė Zimbabvė), teritorija į šiaurę nuo Zambezės padalinta į du administracinius vienetus – Šiaurės Rytų ir Šiaurės Vakarų Rodeziją. 1910 šie vienetai sujungti į Šiaurės Rodeziją su sostine Livingstonu (nuo 1935 – Lusaka).
Pagrindinė Šiaurės Rodezijos ūkio šaka buvo vario gavyba. 1903–10 nutiesta geležinkelio linija žaliavoms išvežti. Kūrėsi iš Pietų Afrikos atsikėlę baltieji naujakuriai (1911 jų buvo 1500, vietinių gyventojų – apie 1 mln.). Per I pasaulinį karą padidėjusi netauriųjų metalų paklausa skatino kasybos plėtrą. 1918–28 pagrindinė eksporto prekė buvo švino rūda.
1924 Britanijos Pietų Afrikos bendrovė perdavė Šiaurės Rodezijos valdymą Didžiosios Britanijos vyriausybei. Įkurtas Šiaurės Rodezijos protektoratas. Britanijos Pietų Afrikos bendrovei paliktos naudingųjų iškasenų gavybos teisės. 1930 atrasti nauji didžiuliai vario rūdos telkiniai.
Per II pasaulinį karą vyko afrikiečių kalnakasių streikai, prasidėjo išsivaduojamasis judėjimas. 1948 įkurta pirmoji afrikiečių politinė partija Šiaurės Rodezijos kongresas (nuo 1951 Šiaurės Rodezijos afrikiečių nacionalinis kongresas) reikalavo išplėsti afrikiečių politines ir socialines teises.
1953 Didžioji Britanija sukūrė Rodezijos ir Niasalando federaciją. Ją sudarė Pietų Rodezijos kolonija, Šiaurės Rodezijos ir Niasalando (dabartinis Malavis) protektoratai. Federacijos statusas buvo aukštesnis nei kolonijos, bet žemesnis nei dominijos. Junginio politiniame gyvenime dominavo Pietų Rodezijos baltieji. Tai kėlė afrikiečių nepasitenkinimą. 1959 nuo Šiaurės Rodezijos afrikiečių nacionalinio kongreso atsiskyrė radikali frakcija (vadovas K. D. Kaunda). Jos nariai įkūrė Zambijos afrikiečių nacionalinį kongresą. Tais pačiais metais kongresą uždraudus, įkurta Jungtinė nacionalinės nepriklausomybės partija. Partija reikalavo pripažinti Šiaurės Rodezijos politinį savarankiškumą ir teisę išstoti iš federacijos. 1963 12 31 Rodezijos ir Niasalando federacija panaikinta. 1964 01 Šiaurės Rodezijai suteikta vidaus savivalda. Įtvirtinta visuotinė rinkimų teisė. 1964 01 surengti visuotiniai rinkimai, daugumą vietų laimėjo Jungtinė nacionalinės nepriklausomybės partija.
Nepriklausomybės laikotarpis
1964 10 24 Didžioji Britanija suteikė Šiaurės Rodezijai nepriklausomybę, šalis pavadinta Zambija. Šalies vadovu tapo ministro pirmininko pareigas einantis K. D. Kaunda. 1965 10 šalis paskelbta respublika, įvesta prezidentinė valdymo sistema, prezidentu tapo K. D. Kaunda.
Zambija vykdė kairiąją ekonominę politiką. 1964 vyriausybė iš Britanijos Pietų Afrikos bendrovės įsigijo teises į naudingąsias iškasenas, vėliau padidino kasybos apmokestinimą. 1969–75 valstybė perėmė kasybos pramonės valdymą iš užsienio bendrovių. Iš dalies imtasi centralizuoto ekonominio planavimo priemonių. Privačios įmonės nacionalizuotos ir sujungtos į valstybės valdomus konglomeratus. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu planas veikė, ekonomika augo. Tai lėmė nuolat kylančios vario kainos.
Viena pagrindinių užduočių ankstyvaisiais nepriklausomybės metais buvo įveikti gentinį susiskaldymą. Kovota su separatistinėmis tendencijomis vakarinėje šalies dalyje (buvusioje barotsių valstybėje), su Lumpa religinės sektos, o 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje – Jehovos liudytojų veikla. Užsienio politikoje Zambija orientavosi į Tanzaniją ir Kiniją. Aktyviai rėmė antikolonijinius judėjimus Namibijoje, Mozambike ir Angoloje, konfliktavo su Rodezija, Pietų Afrikos Respublika. Konfliktas su Rodezija labai apsunkino šalies ekonominę padėtį, nes vario rūdos eksportas vyko per Rodeziją į Pietų Afriką nutiesta geležinkelio linija. 1975 padedant Kinijai nutiestas geležinkelis į Tanzanijos Dar es Salamo uostą. Sumažėjo šalies priklausomybė nuo susisiekimo kelių einančių per Rodeziją (nuo 1980 Zimbabvė) ir buvusias Portugalijos kolonijas Angolą ir Mozambiką. 1968 K. D. Kaunda dar kartą išrinktas prezidentu (perrinktas 1973, 1978, 1983 ir 1988). Stiprėjo autoritarinis valdymas, įvesta vienpartinė sistema – 1972 uždraustos visos politinės partijos, išskyrus Jungtinę nacionalinės nepriklausomybės partiją. 1973 vienpartinė sistema įtvirtinta naujai priimtoje konstitucijoje.
20 a. 8 dešimtmečio pradžioje nukritus vario kainai prasidėjo ilgalaikis ekonomikos nuosmukis. 1975–90 ekonomika susitraukė maždaug 30 % 1986 ir 1990 iš dalies panaikinus vyriausybės subsidijas maistui miestuose kilo didelių neramumų. Augantis nepasitenkinimas lėmė vienpartinės sistemos panaikinimą 1991 09. 1991 10 surengtus daugiapartinius rinkimus įtikinamai laimėjo Judėjimas už daugiapartinę demokratiją (įkurtas 1990). Prezidentu tapo jo vadovas F. Chiluba.
Naujoji vyriausybė siekė liberalizuoti ekonomiką, 1992 priimtas privatizavimo įstatymas. Kasybos pramonės, kuri sudarė ekonomikos pagrindą, privatizavimas strigo dėl valstybės valdomo kasybos konglomerato dydžio ir nenoro perleisti valdymą užsienio investuotojams. Ekonomikos reformų vykdymą ir politinį stabilumą neigiamai veikė išplitusi korupcija. 1996 Nacionalinis Susirinkimas (parlamentas) patvirtino konstitucijos pataisas, pagal kurias kandidatais į prezidentus galėjo būti tik Zambijos piliečiai, kurių abu tėvai buvo gimę Zambijoje. Taip užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose K. D. Kaunda (jo tėvai buvo kilę iš Malavio). 1996 prezidento rinkimuose perrinktas F. Chiluba (Jungtinė nacionalinės nepriklausomybės partija rinkimus boikotavo). 1997 10 28 nesėkmingai bandyta įvykdyti valstybės perversmą.
Zambija 21 amžiuje
2001 prezidento rinkimus laimėjo Judėjimo už daugiapartinę demokratiją atstovas Levy Patrickas Mwanawasa. Opozicija rinkimų rezultatų nepripažino ir pradėjo antivyriausybines demonstracijas. Levy Patrickas Mwanawasa padėtį pamažu stabilizavo (į vyriausybę buvo pakviesti ir opozicinių partijų atstovai) ir 2006 buvo perrinktas, o Judėjimas už daugiapartinę demokratiją laimėjo Nacionalinio Susirinkimo rinkimus. Buvo tęsiamos nuosaikios liberalios reformos, normalizuoti santykiai su Pietų Afrikos Respublika.
2011 parlamento rinkimus laimėjo Patriotinis frontas (įkurtas 2001, gavo 60 vietų iš 148) ir Judėjimas už daugiapartinę demokratiją (55 vietos); po 2016 rinkimų Patriotinis frontas Nacionaliniame Susirinkime turėjo 80, Jungtinė nacionalinės plėtros partija (įkurta 1998) – 58 vietas. Prezidentas 2011–14 buvo M. Ch. Sata, nuo 2015 01 – Patriotiniam frontui atstovaujantis Edgaras Lungu (2015 išrinktas per pirmalaikius, 2016 – per eilinius prezidento rinkimus). Edgaras Lungu siekė pertvarkyti monokultūrinę pernelyg nuo vario gavybos priklausomo ūkio struktūrą, diversifikuoti ekonomiką, plėtoti privatų ūkio sektorių.
2021 prezidento rinkimus laimėjo Jungtinės nacionalinės plėtros partijos atstovas Hakainde Hichilema. Tais pačiais metais vykusius Nacionalinio Susirinkimo rinkimus laimėjo Jungtinė nacionalinės plėtros partija, gavo daugumą – 82 iš 156 – vietų.
Nuo 1964 Zambija priklauso Jungtinėms Tautoms ir Afrikos Sąjungai (iki 2001 Afrikos vienybės organizacija). Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2001.
3197
Zambijos konstitucinė santvarka
Zambijos partijos ir profsąjungos
Zambijos ginkluotosios pajėgos