Zaporòžės srits (Запорізька область, Zaporizka oblast) yra Ukrainos pietryčiuose, prie Dniepro žemupio ir Azovo jūros.
Plotas 27 180 km2. 1,67 mln. gyventojų (2021). Centras – Zaporožė (722 700 gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Melitopolis (150,8), Berdianskas (107,9). Miesto gyventojų 77,4 %. Gyventojų vidutinis tankis 61,3 žm./km2. Zaporožės sritis suskirstyta į 5 rajonus (iki 2020 buvo 20 rajonų). Sritis įkurta 1939.
Zaporožės srities paviršius – banguota lyguma. Šiaurinę dalį užima Padnieprės žemuma, pietuose pereinanti į Juodosios jūros žemumą. Rytuose yra Paazovės aukštumos (aukštis iki 324 m) dalis. Azovo jūros pakrantėje yra smėlingų nerijų.
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –4 °C, liepos 23 °C. Per metus iškrinta 450 mm kritulių. Didžiausia upė – Dniepras. Azovo jūros pakrantėje gausu limaninių ir druskingų ežerų; sričiai priklauso Kachovkos tvenkinio dalis. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai, yra kaštonžemių, sūrožemių. Miškai užima 3 % teritorijos. Didžiųjų Pievų nacionalinis parkas (įkurtas 2006).
Kasama geležies, mangano rūdos. Yra rusvųjų anglių, gamtinių dujų, granito, kaolino, klinčių, molio telkinių. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, elektrotechnikos, elektronikos, aviacijos, chemijos, naftos chemijos, farmacijos, siuvimo, avalynės, maisto pramonė, mašinų, lėktuvų variklių, automobilių (Zaporožės automobilių gamykla) gamyba. Hidroelektrinė (galia 1500 MW; Zaporožėje). Branduolinė elektrinė (galia 6000 MW), šiluminė elektrinė (galia 3600 MW); abi Enerhodare. Pramonės svarbiausias centras – Zaporožė. Auginama kviečiai, miežiai, saulėgrąžos, sojos, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai. Berdiansko jūrų, Zaporožės upių uostai. Per Zaporožės sritį eina Sevastopolio–Charkovo geležinkelis ir plentas, Rostovo prie Dono (Rusija)–Odesos plentas. Zaporožės tarptautinis oro uostas. Per Zaporožės sritį eina Rostovo prie Dono–Berdiansko dujotiekis.