Zarubncų kultūrà, Rytų Europos archeologinė kultūra.
Gyvavo 3 a. pr. Kr.–2 a. po Kr. Dniepro aukštupio ir vidurupio regione, Polesėje. Pavadinta pagal 1899 atrastą Zarubincų kapinyną (Monastyryščės rj., Čerkasų sr., Ukraina). Kultūrą 1930 išskyrė A. Spicynas. Žmonės gyveno neįtvirtintose gyvenvietėse ir piliakalniuose įrengtuose dideliuose antžeminiuose būstuose ir pusiau žeminėse, vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle. Amatai – metalo apdirbimas (iš geležies gaminti darbo įrankiai ir ginklai, iš bronzos – papuošalai), puodininkystė. Mirusieji laidoti sudeginti; įkapės: keramikos dirbiniai, rečiau drabužiai, papuošalai, darbo įrankiai, ginklai. Dėl kultūros kilmės nesutariama: manoma, galėjo būti rytinių slavų protėvių arba tarpinė baltų ir slavų genčių kultūra. Zarubincų kultūrą pakeitė Kijevo kultūra ir Počepo kultūra.
Zarubincų kultūros dirbiniai: a – segė, b – keramikos dirbinys