Żary (Žãros), miestas Lenkijos vakaruose, Liubušo vaivadijoje, į pietvakarius nuo Zielona Góros, netoli Vokietijos sienos; apskrities centras.

36 004 gyventojai (2021).

Per Żaras eina Żagańio–Cottbuso (Vokietija) geležinkelis; geležinkelis į Lubańį.

Metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, chemijos (plastikų), stiklo, elektrotechnikos, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Turizmas. Muziejai. Parkai.

Kasmetinis muzikos tarptautinis festivalis Woodstock Stop (nuo 1997).

Architektūra

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (abi pastatytos 13 a.), Šventosios Dvasios (14 a.), Šv. Barboros (14–15 a.) ir kitos bažnyčios. Pilių kompleksas (14–18 a.), rotušė (14–16 a.), 19–20 a. pastatai.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtos 1007 (sorbišku Zaros vardu). Priklausė Šv. Romos imperijai, nuo 1346 – Čekijai, nuo 1526 – Habsburgams (vokiškai vadintos Sorau). 1260 gavo miesto teises.

Viduriniais amžiais plėtota prekyba (druska, vilna, linais, apyniais) ir amatai (gelumbės, drobės audimas, aludarystė, nuo 16 a. – auksakalystė), apylinkėse veikė daug kalvių, naudojančių vietos pelkių rūdą. Nuo 1292 mieste kaldintos monetos.

1635–1815 Saksonijos kurfiursto valda. Nuo 1815 priklausė Prūsijos karalystei (nuo 1871 Vokietijai).

1846 iki Żarų nutiestas geležinkelis. 19 a. įsteigta tekstilės ir metalurgijos įmonių, 1888–1945 veikė porceliano fabrikas.

Per II pasaulinį karą buvo nacių karo belaisvių stovykla (žuvo 2000–6000 žmonių); per karo veiksmus sugriauta apie pusė pastatų. 1945 miestą užėmė SSRS kariuomenė. Jis perduotas Lenkijai, pavadintas dabartiniu vardu. 1815–1975 ir nuo 1999 Żaros – apskrities centras.

Zara; Sorau

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką