Šiaurės Žemaitijoje 19 amžiaus viduryje dėvėti moters ir vyro drabužiai
žemačių tautniai drabùžiai
Žemaičių moterų drabužiai
Žemaitijos moterys mėgo ryškių, sodrių spalvų drabužius.
Marškiniai kuklesni už kitur Lietuvoje vilkėtus, matyt, todėl, kad žemaitės siautėsi didelėmis skaromis – iš po jų marškinių beveik nebuvo matyti. Balti drobiniai marškiniai buvo puošiami žičkiniais užaudais ar baltai išsiuvinėtu kiauraraščiu; vyraujantis sukirpimas – tunikos su perpetėmis, stačia apykakle.
Žemaitės vilkėjo po du sijonus: apatinį ir viršutinį. Apatinis sijonas siūtas iš vilnonės, pusvilnonės ar medvilninės medžiagos, jo apatinė dalis, kuri buvo matyti pasikaišius viršutinį sijoną, buvo puošiama; žemaitės mėgo skersadryžius pusvilnonius sijonus, kurių viršutinė dalis austa siaurais įvairiaspalviais ruoželiais, o apačia – keliomis plačiomis ryškių spalvų juostomis. Baltų medvilninių sijonų apačia buvo puošiama baltu siuvinėtu kiauraraščiu. Viršutiniai sijonai dažniausiai languoti ir dryžuoti, siūti iš kelių tiesių palų, nugaroje suraukti. Itin madingi buvo išilgadryžiai sijonai, jie dėvėti beveik visoje Žemaitijoje. Sijonų vyraujančios spalvos – žalia, raudona, juoda, violetinė.
Prijuostės – tamsios ir šviesios, austos pluošteliu, sumuštine ripsine technika ar rinktinės išilgai dryžuotos.
Liemenės (siūtos iš namuose austos medžiagos) – smulkiai languotos, skersai dryžuotos, pirktinės – ryškiai gėlėtos vilnonės ir šilkinio, vilnonio atlaso.
Svarbus žemaičių išeiginių drabužių elementas – raudonai ir baltai languotos didelės skaros. Jomis, perpus sulenktomis trikampiu, siausdavosi ant pečių vėsesniu oru.
Merginos galvas puošė gėlių vainikais ir iš kaspinų suklostytomis karūnomis – rangėmis, ryšėdavo baltas kiauraraščiu siuvinėtas skareles.
Ištekėjusios moterys galvas apsirišdavo raudonlangėmis skaromis, po kuriomis dažnai dėvėjo kepurėles (siuvinėtus gobtuvėlius) ir skareles.
Žemaitės puošėsi gintaro karoliais.
Itin iškilmingomis progomis avėjo batelius, kitais atvejais – klumpes.
žemaitės skaros kampas (vilna, medvilnė, 19 amžiaus pabaiga)
Žemaičių vyrų drabužiai
Žemaičių vyrų drabužiai labiausiai iš visų lietuvių drabužių buvo paveikti vakarietiškos mados.
Vyrai dėvėjo durtines natūralios (pilkos, baltos spalvos) ir dažytos (rudos, žalios) vilnos rudines ir 19 amžiaus viduryje paplitusius surdutus.
Be vienspalvių, dažnos buvo ryškiaspalvės dryžuotos, languotos kelnės ir liemenės.
Marškiniai – balti drobiniai, tunikos kirpimo.
Ant kaklo ryšėjo margaspalvę skarelę. Susijuosdavo odiniu diržu, puoštu metalu, žičkiniu (žičkai) raiščiu ar megzta juosta. Skrybėlės – veltinės, plačiabrylės, dažnai puoštos povo plunksnomis. Avėjo aulinius batus, rečiau – klumpes.
L: S. Bernotienė Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab.–XX a. pr. Vilnius 1974; T. Jurkuvienė Lietuvių tautinis kostiumas Vilnius 2006.
2271
lietuvių tautiniai drabužiai; -tautiniai drabužiai