Žemaičių vandenskyrinis kalvynas

Žemaičių vandenskyrinio kalvyno kraštovaizdis ties Paplienijos piliakalniu

Žemačių vandenskyrnis kalvýnas, Vdurio Žemačių aukštumà, Žemaičių aukštumos aukščiausia ketera. Plotas apie 3000 km². Ištįsęs iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 40 km, nuo Platelių ežero (per Babrungėnus, Kantaučius, Lauko Sodą, Vembūtus, Žąsūgalą, Pavandenę, Pašilę, Kražius) iki Kryžkalnio. Žemaičių vandenskyrinį kalvyną sudaro atskiri segmentai (Platelių, Telšių, Tverų, Viešvėnų, Padvarninkų, Viekšnalių, Luokės, Vembūtų), kuriuos skiria Germanto, Masčio, Stervo-Biržulio, Lūksto, Paršežerio duburiai.

Žemaičių vandenskyrinis kalvynas suklotas iš riedulingų moreninių priemolių ir priesmėlių, kurie Žemaičių vandenskyrinio kalvyno aukščiausiose dalyse užkloti limnoglacialinėmis nuogulomis (keimai).

Vyrauja stambios aukštos kalvos (didžiausia – Medvėgalis, 234,64 m), tarp kurių plyti gilūs pelkėti ir ežeringi duburiai. Žemaičių vandenskyrinis kalvynas skiria Nemuno ir Ventos upių baseinus. Pelkių daugiausia Stervo-Biržulio duburyje ir Lūksto apyežeriuose.

Didesnių miškų masyvų yra tik Platelių ežero rytiniame krante.

2341