Žemačių vyskupijà, Katalikų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas.
Istorija
Įkurta 1417 10 24. Steigimo dokumentuose Žemaičių vyskupijos ribos nenurodytos, spėjama, apėmė Žemaitijos seniūnijos teritoriją. 1413 žemaičiai buvo apkrištyti, bet bažnytinė organizacija nesutvarkyta (nebuvo išspręstas Lietuvos ir Vokiečių ordino ginčas dėl Žemaitijos priklausomybės). Konstanco susirinkimas (1414–18) žemaičių krikšto reikalams tvarkyti 1415 paskyrė 3 delegatus vyskupus. Jie 1417 atvykę į Lietuvą rūpinosi žemaičių krikštijimu ir bažnytinės organizacijos reikalais. Medininkai (nuo 16 a. – Varniai) buvo parinkti vyskupijos centru (vyskupai daugiausia rezidavo Alsėdžiuose), Medininkuose pašventinta pradėta statyti katedra, sudaryta 6 kanauninkų kapitula. 1417 10 24 Vytautas fundaciniu aktu įsteigė Žemaičių vyskupiją ir jos vyskupu paskyrė Motiejų Trakiškį, Konstanco susirinkimo deleguoti vyskupai jį konsekravo ir paskyrė Žemaičių vyskupijos ordinaru. Spėjama, kad de jure Žemaičių vyskupija pripažinta 1417 arba 1418, ar 1421. Nuo 1427 Žemaičių vyskupija buvo pavaldi Gniezno arkivyskupijai. 1587 Žemaičių vyskupija turėjo Virbalio, Viduklės ir Luokės dekanatus. Žemaičių vyskupijos dekanatų ir parapijų ribos daug kartų keitėsi.
Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija Kaune (20 a. pirma pusė)
1795 Žemaičių vyskupija atiteko Rusijai, tapo pavaldi Mogiliavo arkivyskupijai. 1849 Žemaičių vyskupijai buvo priskirti Vilniaus vyskupijos 8 dekanatai su 94 parapijomis, 7 vienuolynai. 1860 vyskupijoje buvo 306 parapijos. 1863 caro valdžios nurodymu Žemaičių vyskupijos centras perkeltas į Kauną. Žemaičių vyskupais dažniausiai buvo renkami Vilniaus kapitulos prelatai. Pagal rangą Žemaičių vyskupijos vyskupas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antrasis senatorius. Nuo 1621 vyskupai turėjo sufraganus (iš pradžių vieną, vėliau du, nuo 1847 – tris). Prie Varnių katedros veikė kapitula (kas dveji metai buvo renkami atstovai į Lietuvos dvasinį tribunolą). Nuo 1638 Žemaičių vyskupijos vyskupai buvo ir Kuršo vyskupijos administratoriai. 17 a. pr. pirmąjį Žemaičių vyskupijos sinodą sušaukė vyskupas S. Kiška. Vyskupas J. Tiškevičius sušaukė 4 sinodus (1636, 1639, 1643, 1647). Paskutinis Žemaičių vyskupijos sinodas vyko 1752 Varniuose. Visų sinodų nutarimuose daugiausia rašoma apie kunigų pastoracinį darbą, kovą su burtininkavimu, raganavimu. Nustojus šaukti sinodus, svarbesniais reikalais vyskupai skelbė ganytojiškus raštus.
1926 įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją Žemaičių vyskupija panaikinta, vietoj jos įkurtos Telšių vyskupija, Panevėžio vyskupija ir Kauno arkivyskupija.
1