žemės drebėjimo (2011 02 14, Vokietija) seismograma

žẽmės drebjimas, žemdrėba, Žemės paviršiaus virpesiai arba siūbavimas, vykstantis dėl Žemės gelmėse susikaupusios potencinės energijos staigaus atsipalaidavimo. Trunka kelias sekundes arba minutes (priklauso nuo žemės drebėjimo stiprumo ir atstumo nuo epicentro).

Daugiausia (apie 90 %) žemės drebėjimų būna tektoninės (dislokacinės) kilmės ir vyksta Žemės plutoje arba viršutinėje mantijoje litosferinių plokščių ir kai kurių tektoninių blokų sąveikos vietose. Kai veikiančios įtampos viršija uolienų tamprios deformacijos atsparumo ribą arba trinties jėgą, plokštės ar jų dalys staigiai pasistumia viena kitos atžvilgiu, dėl to išsilaisvinusios energijos viena dalis virsta šiluma (uolienos gali lydytis), kita (apie 5–10 %) – seisminėmis bangomis. Tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ne tik tektoninių plokščių pakraščiuose, bet ir jų vidinėse dalyse, nes įtampos lėtai kaupiasi ir perduodamos dideliais atstumais.

Kitos žemės drebėjimus sukeliančios priežastys: ugnikalnių išsiveržimai, meteoritų smūgiai, ledynų susidarymas arba tirpimas, didelės nuošliaužos, griūtys požeminėse tuštumose (karstinėse, kasyklų) arba kalnuose, žmonių sukelti sprogdinimai ir kita veikla (didelių Žemės plutos masių pokyčiai, pvz., kasyklose iškasus didelius uolienų kiekius, įrengus dideles užtvankas).

Kilauea ugnikalnio erupcijos sukelto žemės drebėjimo padariniai (Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas)

Vieta Žemės gelmėse, kuriose įvyksta žemės drebėjimas, vadinama hipocentru, arba žemės drebėjimo židiniu. Nuo jo į visas puses sklinda seisminės bangos. Pagal hipocentro gylį skiriami paviršiniai, arba seklieji (mažiau kaip 70 km), vidutinio gylio (70–300 km) ir gilieji (300–700 km) žemės drebėjimai. Žemės paviršiaus taškas virš hipocentro vadinamas epicentru. Aplink jį seisminės energijos srauto tankis didžiausias, o į visas puses sklindančios generuotos seisminės bangos gali sugriauti statinius. Vykstant dideliems žemės drebėjimams po vandenynais arba jūromis gali susiformuoti pakrančių gyventojams pavojingas cunamis.

Žemės drebėjimą apibūdinantys svarbiausi parametrai: įvykio laikas, epicentro koordinatės, hipocentro gylis, stiprumas (magnitudė), intensyvumo pasiskirstymas (seisminė skalė) bei tipas. Žemės drebėjimus tiria seismologija. Nuo žemės drebėjimų sklindančias seismines bangas registruoja seismografai seisminių stočių tinkluose, o jų sukaupti duomenys apdorojami seismologijos centruose. Tyrinėdami žemės drebėjimų generuotų seisminių bangų plitimą mokslininkai nustatė Žemės sandarą, išskyrė jos pagrindines struktūras (kietąjį ir skystąjį branduolius, mantiją ir plutą) ir jų matmenis.

Per metus Žemėje įvyksta 0,5 mln. žemės drebėjimų, kuriuos užfiksuoja seisminės stotys; apie 100 000 žemės drebėjimų juntami žmonių (magnitudės daugiau arba lygios 3,0). Vidutiniškai pasaulyje per metus vyksta vienas labai didelis (magnitudė daugiau arba lygi 8,0), apie 18 didelių (magnitudės 7,0–7,9), apie 134 didesnių (magnitudės 6,0–6,9) žemės drebėjimų. Didžiausi žemės drebėjimai vyksta aktyvios kalnodaros, subdukcijos, riftų zonose (pvz., Alpių–Kaukazo–Himalajų ruože), didžiausia dalis (apie 85–90 %) – Ramiojo vandenyno Ugnies žiede. Didžiausių 20 a.–21 a. pradžios žemės drebėjimų duomenys pateikti lentelėje.

Lent. Didžiausi 20 a.–21 a. pradžios žemės drebėjimai
Žemės drebėjimo epicentras Valstybė Stiprumas (magnitudė) Data
prie Valdivijos Čilė 9,5 1960 05 22
College’o fiordas, Aliaskos įlankos šiaurinė dalis Jungtinės Amerikos Valstijos 9,2 1964 03 28
Indijos vandenynas, į vakarus nuo Sumatros šiaurinės dalies Indonezija 9,1 2004 12 26
Ramusis vandenynas, prie Honsiu rytinių krantų, apie 130 km į rytus nuo Sendai Japonija 9,0 2011 03 11
Ramusis vandenynas, prie Kamčiatkos pietrytinių krantų Rusija 9,0 1952 11 04
Ramusis vandenynas, apie 6 km į vakarus nuo Chovelléno, Maulės administracinis regionas Čilė 8,8 2010 02 27
Ramusis vandenynas, į vakarus nuo Esmeraldaso miesto Ekvadoras 8,8 1906 01 31
Ramusis vandenynas, prie Žiurkių salų krantų, Aliaska Jungtinės Amerikos Valstijos 8,7 1965 02 04
Indijos vandenynas, į vakarus nuo Sumatros krantų Indonezija 8,6 2005 03 28
Assamo kalnai–Tibetas Indijos ir Kinijos pasienis 8,6 1950 08 15
Indijos vandenynas, apie 630 km į pietvakarius nuo Banda Aceho, Sumatra Indonezija 8,6 2012 04 11
Ramusis vandenynas, prie Andrejanovo salų krantų, Aliaska Jungtinės Amerikos Valstijos 8,6 1957 03 09

Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuoto nė vieno žemės drebėjimo epicentro, bet žinomi netoli Lietuvos vykę žemės drebėjimai, pvz., Bauskėje (Latvija, magnitudė 4,1; 1616), Ašmenoje (Baltarusija, magnitudė 4,5; 1908). Lietuvoje buvo juntami kelių regioninių žemės drebėjimų sukelti virpesiai: 1905 Oslo fiordo (Norvegija, magnitudė 5,4, intensyvumas Lietuvoje iki 3 balų), 1940 ir 1977 Vranceos apskrities (Rumunija, magnitudė 7,3, Lietuvoje – iki 5 balų; magnitudė 6,9, Lietuvoje – iki 4 balų), 2004 09 21 Kaliningrado srities (Rusijos Federacija, magnitudė 5,4, Lietuvoje – iki 4 balų).

588

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką