Žemės magnetizmas

Žẽmės magnetzmas, geomagnetzmas, geofizikos dalis. Tiria Žemės ir kosminės erdvės aplink Žemę magnetinį lauką, jo pasiskirstymą erdvėje ir kitimą laike, kilmę, matavimo būdus, su juo susijusius Žemėje ir viršutinėje atmosferoje vykstančius procesus. Žemės magnetinis laukas apibūdinamas lauko stiprio vektoriumi T ir 3 jo dedamosiomis X, Y ir Z (stačiakampėje koordinačių sistemoje), arba 3 Žemės magnetizmo elementais – H (horizontalioji magnetinio lauko stiprio dedamoji), D (magnetinė deklinacija) ir I (magnetinė inklinacija). Visų šių dydžių kitimas laike tame pačiame taške vadinamas Žemės magnetinio lauko variacijomis. Žemės magnetinį lauką formuoja Žemės gelmėse (manoma, išoriniame branduolyje) ir magnetosferoje bei jonosferoje vykstantys procesai. Žemės magnetinis laukas sąveikauja su Saulės vėjo elektrinių dalelių srautu, todėl jį sudaro keletas skirtingų dedamųjų. Giluminiai procesai kuria lėtai kintantį (amžiaus variacijos) dipolinį lauką (pagal formą artimą magnetinio dipolio, esančio apie 436 km nuo Žemės centro ir sudarančio 11,5^o kampą su Žemės sukimosi ašimi, laukui). Jis sudaro Žemės magnetinio lauko didžiausią dalį. Dipolinį lauką trikdo giluminės kilmės žemyninės anomalijos (jų padėtis nepastovi – juda vakarų kryptimi apie 0,2^o per metus), kurių intesyvumas kinta iki 150 nT per metus. Dipolinio ir žemyninių anomalijų bendras laukas vadinamas pagrindiniu lauku, jo stipris apie 50 000–70 000 nanoteslų. Nevienodas feromagnetinių mineralų (magnetito, hematito, pirotino, ilmenito) pasiskirstymas Žemės plutoje (aukščiau Curie taško izotermos) sukuria lokalias magnetines anomalijas, kurios tam tikroje teritorijoje veikia Žemės magnetinį lauką. Lokalių anomalijų intesyvumo vidurkis apie 100 nT (kai kuriose vietovėse, pvz., Kursko magnetinėje anomalijoje iki 100 000 nT). Saulės vėjo ir magnetosferos bei jonosferos sąveika sukelia trumpalaikius (nuo 1 s iki keleto dienų) Žemės magnetinio lauko trikdžius, kurių intensyvumas kilus magnetinėms audroms būna iki 200 nanoteslų. Žemės magnetizmo duomenys pateikiami įvairiuose žemėlapiuose, modeliuose, naudojami navigacijoje (t. p. kosminėje), tiriant Žemės sandarą bei viršutinius atmosferos sluoksnius, geologijoje, karyboje ir kitur.

766