žẽmės kio elektrifikãcija, elektros energijos tiekimas ir naudojimas žemės ūkyje. Būtina priemonė žemės ūkio gamybos procesams mechanizuoti ir automatizuoti. Lengvina darbą, padeda didinti žemės ūkio produkcijos gamybos efektyvumą, darbo našumą ir kultūrą, gerinti buitines sąlygas. Elektros energija naudojama žemės ūkyje tiesiogiai (elektrotechnologija) arba keičiama į kitas energijos rūšis: mechaninę energiją (elektros pavara), šilumą (elektros kaitinimas), elektromagnetinę spinduliuotę (elektrinis apšvietimas ir švitinimas). Pagal paskirtį žemės ūkio elektrifikacija skirstoma į gyvulininkystės, augalininkystės, pagalbinių įmonių, buities; smulkiau – į paukštininkystės, šiltnamių daržininkystės ir gėlininkystės elektrifikaciją. Elektros apšvietimas žemės ūkio darbams pirmą kartą 1891 panaudotas Vengrijoje. Kuliamąją sukęs lokomobilis suko ir elektros srovės generatorių, kurio elektros energija naktį apšvietė darbų vietą.
LIETUVOJE (Rietave) Oginskių dvare 1892 buvo įrengta pirmoji elektrinė. Jos elektros energija naudota dvaro rūmų ir parko, vėliau žemės ūkio padargų fabriko, lentpjūvės, malūno, plytinės ir kitų ūkinių pastatų, bažnyčios, turtingesnių miestelėnų namams apšviesti. Iki 1940 elektrinės veikė izoliuotai. Jos buvo smulkios (apie 400 elektrinių), jų gaminama elektros energija brangi, todėl žemės ūkio gamyboje jos naudota mažai. Sparčiau žemės ūkį elektrifikuoti pradėta po II pasaulinio karo, ypač nuo 1958, kai ūkių elektros tinklus imta jungti prie valstybinės energetinės sistemos tinklų. Labiausiai elektrifikuoti stacionarūs žemės ūkio gamybos procesai. Žemės ūkio elektrifikacijos problemos tiriamos Aleksandro Stulginskio universitete ir Kauno technologijos universitete.
350