žeminė

žemnė, žemėje įrengtas gyvenamasis būstas. Seniausias šildomas žmonių būstas. Naudojamas nuo paleolito.

Būna keturkampio, ovalaus, apskrito plano. Žeminės viduryje židinys, pakraščiuose – gultai. Naudotos ir pusiau žeminės – statiniai, kurių tik dalis yra žemėje. Dauguma žeminių ir pusiau žeminių nustota naudoti iki maždaug 14 a., kai kurios tautos jas naudoja ir 21 a. pradžioje. Nuo Pirmojo pasaulinio karo žeminės naudojamos karo reikmėms. Per Antrąjį pasaulinį karą žemines naudojo partizanai. Žeminė lengvai įrengiama, šiltesnė už palapinę. Kariuomenės skyrius 3,7 × 5,5 m dydžio, iki 1 m gylio žeminę įrengia per dieną.

Žeminė Lietuvoje

Lietuvoje ankstyviausios žeminės priskiriamos Narvos kultūrai. Piliakalniuose (piliakalniai) nuo bronzos amžiaus randama stačiakampio, ovalaus plano (manoma, naudotų ir kaip ūkio pastatai) žeminių. Po II pasaulinio karo Lietuvos partizanai (Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai) žemines įsirengdavo miškuose ir ūkininkų sodybose; dalis jų po 1990 atstatyta.

atstatyta Lietuvos antisovietinių partizanų žeminė