žẽmininkų mokyklà, kaimo pradinė mokykla, veikusi Prūsijoje ir Mažojoje Lietuvoje 18 a. viduryje–19 a. viduryje.
Žemininkų mokyklos pradėtos steigti 1737 paskelbus visuotinio privalomo pradinio mokslo įstatymą 7–14 metų vaikams (berniukams ir mergaitėms). Žemininkų mokyklą prižiūrėjo bažnyčia. Mokyklą lankė valstiečių (žemininkų) vaikai, juos mokė vadinamieji šulmistrai (dažniausiai menkos kvalifikacijos). Buvo mokoma skaityti, rašyti, tikybos, giedoti, gamtos mokslų pagrindų. Žemininkų mokyklos buvo lietuviškos, vokiškos arba mišrios. Mokyklą pastatyti privalėjo patys kaimų gyventojai. Statybai dalį lėšų skirdavo bažnyčia, kitą dalį – tėvai (tik pačių neturtingiausių dalį iš iždo padengdavo valstybė).
18 a. viduryje veikė 1700 žemininkų mokyklų (iš jų – 1300 lietuviškų ir mišrių).
Į žemininkų mokyklas panašios miestuose buvo elementariosios mokyklos (jų steigimą ir išlaikymą nustatydavo miesto magistratas) ir itin žemo lygio vadinamosios kampo mokyklos. 1845 12 11 paskelbus Prūsijos valstybės liaudies mokyklos nuostatus žemininkų mokyklą pakeitė aukštesnio lygio valstybės lėšomis išlaikomos pasaulietinės aštuonmetės liaudies mokyklos (6–14 metų vaikams). Jose vietoj šulmistrų dirbo dažniausiai mokytojų seminariją baigusieji pedagogai.
2271
-elementarioji mokykla; -elementariosios mokyklos